Laižuva

Laižuva – miestelis Mažeikių rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės rytus nuo Mažeikių, šalia Mažeikių–Rygos geležinkelio, prie sienos su Latvija. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Vadaksties ir A. Vienažindžio). Yra Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia, biblioteka, paštas (LT-89085), buvusi Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla.

Laižuvos bažnyčia

Laižuvos mokykla

Laižuva
[[Vaizdas:Laizuva1.2005-08-03 resize.JPG|{{#if:|270px]] Miestelio gatvė
Laižuva
56.382°š. pl. 22.560°r. ilg. / 56.382; 22.560 (Laižuva)
Apskritis	Telšių apskritis
Savivaldybė	Mažeikių rajono savivaldybė
Seniūnija	Laižuvos seniūnija
Gyventojai (2021)	375
Plotas	3,59 km²
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Laĩžuva Kilmininkas: Laĩžuvos Naudininkas: Laĩžuvai Galininkas: Laĩžuvą Įnagininkas: Laĩžuva Vietininkas: Laĩžuvoje
Istoriniai pavadinimai	rus. Лайжево[2]
Vikiteka	Laižuva

Etimologija

Manoma, kad Laižuva yra asmenvardinis vietovardis, galimai kilęs nuo asmenvardžio Laižys ar į jį panašaus.^[3]

Geografija

Laižuva įsikūrusi Ventos vidurupio žemumoje, Vadaksties kairiajame krante, kelių Žiogaičiai – Jučiai – Agluonai ir kelio iš Palnosų į Latvijos kelią P96 Ežerė – Glūda sankryžoje.

Istorija

Laižuva minima nuo XV a. 1568 m. per Valakų reformą įkurtas kaimas. Nuo XVII a. pradžios – miestelis. 1635 m. Mažųjų Dirvėnų valsčiaus inventoriuje minima Laižuvos bažnyčia. 1661 m. įvardyta miesteliu. 1713 m. Laižuvai suteikta savaitinio turgaus privilegija. Nuo XVIII a. šalia miestelio buvo Laižuvos dvaras. 1773 m. minimas Laižuvos palivarkas, kuriame buvo 18 dūmų (kiemų) ir karčema, kurie privalėjo mokėti 1408 auksinų metinį mokestį ir dvarui atvežti 18 vežimų šieno.^[4] 1773 m. pastatyta nauja bažnyčia.

XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1898 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, 1924–1948 m. lietuviška pradžios mokykla, 1948–1950 m. progimnazija, 1950–1997 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1997 m. Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla; veikia mokyklos muziejus.

1873 m. pro Laižuvą nutiestas geležinkelis Mažeikiai–Mintauja. 1884 m. vasarą per miestelio gaisrą sudegė bažnyčia, prieglauda ir altarija. 1889 m. pastatyta nauja raudonų plytų, su dviem bokštais Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia. Vyskupas M. Paliulionis 1892 m. gegužės 22 d. bažnyčią pašventino. XIX a. pabaigoje Laižuva – Šiaulių apskrities miestelis Viekšnių valsčiuje, Laižuvos dvaras.^[5][6] 1902 m. atidaryta Laižuvos geležinkelio stotelė.

Nacių okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. rugpjūčio Mažeikiuose nužudyti Laižuvos žydai. Per II pasaulinį karą Laižuva sudegė. II pasaulinio karo pabaigoje, 1944 m. spalio 28 d. traukdamiesi vokiečiai bažnyčią susprogdino, išliko tik Kryžiaus kelio stotys. 1944 m. špitolėje įrengta nauja bažnyčia.

Po karo Laižuvos valsčiuje veikė LLA Žemaičių legiono Trečiosios Mažeikių rinktinės partizanai. TSRS valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 17 gyventojų. 1950–1995 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1937 m. įkurta biblioteka, po karo – paštas, medicinos punktas, muzikos mokykla, kultūros namai.^[7]

2008 m. patvirtintas Laižuvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1635 m.	Mažųjų Dirvėnų valsčius	Žemaičių seniūnija
XIX a.	Viekšnių valsčius	Šiaulių apskritis
1919–1950 m.	Laižuvos valsčiaus centras	Mažeikių apskritis
1950–1995 m.	Laižuvos apylinkės centras	Mažeikių rajonas
1995–	Laižuvos seniūnijos centras	Mažeikių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.
1841 m.	1867 m.*[2]	1897 m.sur.	1902 m.[8]	1923 m.sur.[9]	1940 m.	1959 m.sur.[10]	1970 m.sur.[11]
118	481	931	410	845	1 000	400	423
1978 m.[12]	1979 m.sur.[13]	1985 m.[14]	1989 m.sur.[15]	2001 m.sur.[16]	2006 m.	2011 m.sur.[17]	2021 m.sur.[18]
448	479	461	557	560	680	485	375
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Laižuvoje gimė:

• Antanas Jakobas, teisininkas, advokatas.
• Vytautas Lalas, sportininkas, galiūnų sportas.

Laižuvoje nuo 1876 m. gyveno ir klebonavo poetas Antanas Vienažindys (1841–1892), čia miręs ir palaidotas vietos kapinėse. Šioje bažnyčioje 1911–1914 m. yra klebonavęs ir J. Tumas-Vaižgantas (1869–1933).