Laktozė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Laktozė (kitaip „pieno cukrus“) – disacharidas, sudarytas iš gliukozės ir galaktozės, randama piene (apie 2~8 proc.). Gaunama iš rūgščių išrūgų, sūrių gamybos produkto, arba iš išrūgų ar pieno filtracijos kietųjų nuosėdų. Laktozė (lot. lac arba lactis) reiškia pieną, o -ozė galūnė reiškia cukrų. Jos formulė C12H22O11.
.png)
Remove ads
Istorija
Laktozę piene atrado Fabrizio Bartoletti apie 1619 m., ją, kaip cukrų, atpažino Carl Wilhelm Scheele 1780 m.
Struktūra ir reakcijos
Laktozė yra disacharidas, išvestas per galaktozės ir gliukozės kondensacijos reakciją, kurios metu susiformuoja β-1→4 glikozidinis ryšys.
Laktozės monohidrato kristalai turi tomahauko formą, kurią galima pamatyti per šviesinį mikroskopą.
Laktozės gamyba
Pieno išrūgos arba išrūgų ar pieno filtracijos nuosėdos yra koncentruojamos iki 60-65 % kietųjų medžiagų ir kristalizacijos rezervuaruose lėtai šaldomos nuo 50-60 °C iki 15-20 °C. Per 48 valandas susidaro dideli laktozės kristalai. Kristalai atskiriami, nuplaunami skysčių likučiai ir po to išdžiovinami. Vidutinis išdžiovintų kristalų dydis būna apie 200-250µ. Galutiniam produktui paruošti laktozės kristalai gali būti papildomai malami į smulkesnes frakcijas.[1]
Laktozės netoleravimas
Dalis žmonių netoleruoja pieno, nes jų organizme trūksta laktozę skaidančio fermento. Šio fermento trūkumas gali būti įgimtas arba atsirasti po įvairių žarnyno susirgimų. Taip pat dėl senatvės apie 75% pasaulio žmonių praranda galimybę gaminti laktozę skaidantį fermentą.[2]
Lietuvoje laktozės netoleruoja apie 30 % gyventojų.[3]
Šaltiniai
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads