Lapkričio 25

Lapkričio 25 yra 329-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 330-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 36 dienos.

Spa – Lapkritis – Gru
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
					1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
2025

Informacija

Šventės

• Tarptautinė kovos prieš moterų prievartą diena.

Vardadieniai

Germilė – Jaukanta – Jaukantas – Jaukantė – Jaumantas – Jaumantė – Katarina – Katrė – Katryna – Kotrė – Kotryna – Santautas – Santautė – Sanvyda – Sanvydas – Sanvydė – Trynė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1370 – surengtas antrasis Algirdo žygis prieš Maskvą;
• 1686 – Biržuose įkurtas bendras aludarių, kepėjų, degtindarių ir mėsininkų cechas. Biržų alaus daryklos įkūrimo data;
• 1764 – carienės Kotrynos II vardadienio proga, Stanislovas Augustas Poniatovskis karūnuotas Abiejų Tautų Respublikos (paskutiniuoju) karaliumi.
• 1795 – Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis paskelbė abdikacijos aktą – atsisakė sosto. Nustojo egzistavusi Lenkijos ir Lietuvos valstybės karaliaus institucija;
• 1940 – Lietuvos SSR piniginiu vienetu tapo rublis;
• 1943 – Kaune įvyko pirmasis VLIK posėdis;
• 1988 – Sąjūdžio taryba pirmininku išrinko Vytautą Landsbergį, sutarta, kad po 6 mėn. pirmininku taps Romualdas Ozolas;
• 2004 – Lietuvos Seimas priėmė įstatymo pataisą, numatančią, jog valstybinės vėliavos visuotinai iškeliamos ir kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. 1990 m. kovo 11 d. tuometinė Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą, kuriuo remiantis visi gyventojai privalo iškelti trispalves ir vasario 16-ąją, kai 1918 metais buvo priimtas Lietuvos valstybės atkūrimo aktas.
• 2024 – bendrovės Swiftair krovininio lėktuvo Boeing 737–400 katastrofa, įvykusi ankstyvą rytą (5 val. 28 min.) Vilniuje, Liepkalnyje, Žirnių gatvėje.

Gimimo dienos

• 1747 m. – Tadeušas Kundzičius, SJ, Lietuvos vyskupas, jėzuitas, matematikas, laisvųjų menų ir filosofijos daktaras (m. 1829 m.).
• 1837 m. – Andrius Vištelis-Višteliauskas, poetas, publicistas, vertėjas^[1] (m. 1912 m.).
• 1883 m. – Antanina Šalkauskaitė, Lietuvos bibliotekininkė (m. 1964 m.).
• 1915 m. – Stasys Gorodeckis, poetas, literatūros kritikas, publicistas, inžinierius, humanistas, antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis (m. 2002 m.).
• 1923 m. – Domicelė Mikalauskaitė, Lietuvos fiziologė ir biochemikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1933 m. – Dalia Kotryna Baliutavičienė-Simonanytė, Lietuvos gydytoja akušerė ginekologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1934 m.:
  • Gražina Konstancija Remeikaitė, lietuvių teatro ir kino dailininkė (m. 2020 m.).
  • Jonas Osvaldas Kažemėkas, Lietuvos agronomas selekcininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
• 1937 m. – Kazimieras Antanavičius, ekonomistas, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1998 m.).
• 1938 m. – Rimantas Bagdonas, Lietuvos sportininkas, imtynininkas, vienintelis Lietuvos imtynininkas, tapęs pasaulio čempionu.^[2].
• 1940 m. – Aleksas Varvuolis, gydytojas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1941 m. – Juozas Mikutavičius, choro dirigentas, pedagogas, kultūros vedėjas.
• 1942 m. – Daliutė Ona Matulaitė, Lietuvos skulptorė (m. 2025 m.).
• 1945 m. – Romanas Martavičius, Lietuvos inžinierius elektronikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1946 m. – Kęstutis K. Girnius, žurnalistas, publicistas, politikos apžvalgininkas, pedagogas, istorikas. Filosofo Juozo Girniaus (1915–1994) sūnus.
• 1947 m. – Vytautas Valutis, Lietuvos šiluminės energetikos inžinierius (m. 2023 m.).
• 1948 m. – Osvaldas Janonis, Lietuvos bibliografas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras, profesorius.
• 1952 m. – Regina Politienė, Lietuvos ir Pagėgių politinė bei visuomenės veikėja.
• 1956 m.:
  • Stasys Voveris, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Valdas Kamaitis, ūkininkas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Rimantas Pleikys, žurnalistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2021 m.).
• 1958 m.:
  • Almantas Mureika, Lietuvos architektas.
  • Juozas Staniulis, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Valentinas Bukauskas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m.:
  • Dalia Tamulienė, Lietuvos ir Raseinių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Kęstutis Petrauskis, žurnalistas, žiniasklaidos vadybininkas.
• 1968 m.:
  • Almantas Leika, Lietuvos karininkas, pulkininkas.
  • Ernestas Mackevičius, lietuvių kilmės Rusijos žurnalistas.
• 1973 m. – Ramūnas Danisevičius, fotomenininkas, Lietuvos spaudos fotografas.
• 1978 m. – Marius Pilipavičius, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1981 m. – Stano, Lietuvos dainininkas, dainų autorius, muzikos prodiuseris.

Mirtys

• 1973 m. – Laurence Harvey, lietuvių kilmės (žydas pagal tautybę) kino aktorius atlikęs vaidmenis amerikietiškuose ir angliškuose filmuose (g. 1928 m.).
• 1981 m. – Stasys Paska, teatro ir kino aktorius bei režisierius (g. 1920 m.).
• 1995 m. – Romualdas Šulskis, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1937 m.).
• 1996 m. – Valerijonas Dauknys, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (g. 1920 m.).
• 1997 m. – Leonas Kriaučeliūnas, veterinarijos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1919 m.).
• 2003 m. – Liudas Dambrauskas, žymus rezistentas, politinis kalinys, rašytojas ir publicistas, technikos mokslų daktaras (g. 1921 m.).
• 2008 m. – Antanas Vaičius, Lietuvos dvasinininkas, Telšių vyskupas (g. 1926 m.).
• 2020 m. – Gvidas Mikelinis, italų kalbininkas, nuo 2007 m. Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, filologijos mokslų daktaras (g. 1951 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1783 – italų grafas Frančeskas Zambečarė Anglijoje pirmą kartą viešai pademonstravo oro balioną;
• 1992 – Čekoslovakijos parlamentas balsavo už tai, kad nuo 1993 m. sausio 1 d. šalis būtų padalyta į Čekiją ir Slovakiją.

Gimimo dienos

• 1835 m. – Endriu Karnegis, verslininkas, pramonininkas, plieno magnatas, filantropas (m. 1919 m.).
• 1844 m. – Karlas Frydrikas Bencas, vokiečių mechanikas ir išradėjas, XIX a. pabaigoje, tuo pat metu kaip ir G. Daimleris, sukūrė automobilį ir 1886 m. sausio 29 d. užpatentavo „motorinį vežimėlį“ (motorwagen) (m. 1929 m.).
• 1881 m. – Jonas XXIII, Palaimintasis Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1958 m. spalio 28 d. iki mirties. 2000 m. Palaimintasis. Katalikų bažnyčios atsinaujinimo pradininkas (m. 1963 m.).
• 1887 m. – Nikolajus Vavilovas, vienas žymiausių rusų mokslininkų -genetikas, botanikas, selekcininkas, geografas, TSRS Mokslų akademijos narys, Sąjunginės žemės ūkio mokslų akademijos (ВАСХНИЛ) prezidentas (1929–1935 m.), viceprezidentas (1935–1940), TSRS geografijos draugijos prezidentas (1931–1940 m.), Sąjunginio augalininkystės instituto įkūrėjas ir direktorius (1920–1940 m.), TSRS Mokslų akademijos Genetikos instituto direktorius (1930–1940 m.) (m. 1943 m.).
• 1895 m. – Anastasas Mikojanas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas. A. Mikojanas – unikalus politinis ilgaamžis, pradėjęs karjerą kartu su Leninu, o baigęs – valdžioje esant L. Brežnevui (m. 1978 m.).
• 1915 m. – Augustas Chosė Ramonas Pinočetas Ugartė, generolas, Čilės prezidentas nuo 1973 iki 1990 m. Dar vadinamas Čilės diktatoriumi (m. 2006 m.).
• 1923 m. – Maunas Koivistas, filosofas, finansininkas, Suomijos politinis veikėjas.
• 1925 m. – Nonna Mordiukova, Tarybų Sąjungos, Rusijos kino aktorė (m. 2008 m.).
• 1928 m. – Georgijus Bokoras, Vengrijos krepšininkas, rungtyniavęs Budapešto „Haladás“ krepšinio klube bei Vengrijos rinktinėje.
• 1941 m. – Riaz Ahmed Gohar Shahi, musulmonų sufijus,^[3] autorius,^[3] dvasinis lyderis ir dvasinio judėjimo Anjuman Serfaroshan e – islam įkūrėjas.^[4][5] (m. 2001 m.).
• 1951 m. – Bill Morrissey, amerikiečių muzikantas^[6].
• 1955 m. – Aleksandras Kazulinas, Baltarusijos socialdemokratų partijos lyderis, kandidatavęs į prezidentus 2006 m. vykusiuose prezidento rinkimuose kaip oponentas A. Lukašenkai.
• 1971 m. – Kristina Eplgeit, Emmy apdovanojimų laureatė, JAV televizijos ir kino aktorė. Geriausiai žinoma kaip Fox serialo „Vedęs ir turi vaikų“ aktorė.
• 1977 m. – Giljermas Ignasijus Kanjasas, profesionalus Argentinos tenisininkas. Šiuo metu ATP reitinge Giljermas užima 192 vietą. Aukščiausia jo pasiekta vita reitinguose buvo aštuntoji. Per savo karjerą Kanjasas laimėjo 7 ATP titulus. Giljermą Kanjasą treniruoja argentinietis, buvęs profesionalus tenisininkas Gastonas Etlisas. Kanjasas pradėjo žaisti tenisą būdamas septynerių. Jis tapo profesionalu 1995 metais.
• 1980 m.:
  • Aaron Mokoena, futbolininkas, Pietų Afrikos Respublikos rinktinės ir Portsmouth klubo gynėjas.
  • Josh Mathews, amerikiečių imtynininkas.
  • Nick Swisher, amerikiečių beisbolo žaidėjas.
• 1981 m. – Chabjeras Alonsas Olanas, ispanų futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir Real Madrid CF klubo saugas.
• 1985 m. – Alvaras Danielis Pereira Baraganas, Urugvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis krašto gynėjo pozicijoje. Yra Portugalijos klubo FC Porto žaidėjas.
• 1988 m.:
  • Džėjus Spyringas, anglų futbolininkas (saugas) žaidžiantis Liverpool FC.
  • Nodar Kumaritashvili, rogučių sportininkas iš Gruzijos (m. 2010 m.).

Mirtys

• 1950 m. – Johanesas Vilhelmas Jensenas, danų prozininkas, „jutlandiškojo“ literatūros sąjūdžio veteranas. 1944 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (g. 1873 m.).
• 1960 m.:
  • Antonia María Teresa Mirabal, politinė aktivistė Dominikos respublikoje, nužudyta šalies diktatoriaus Truchilijo, viena iš seserų Mirabal^[7] (g. 1935 m.).
  • María Argentina Minerva Mirabal, politinė aktivistė Dominikos respublikoje, nužudyta šalies diktatoriaus Truchilijo, viena iš seserų Mirabal^[8] (g. 1926 m.).
  • Patria Mercedes Mirabal, politinė aktivistė Dominikos respublikoje, nužudyta šalies diktatoriaus Truchilijo, viena iš seserų Mirabal^[9] (g. 1924 m.).
• 1968 m. – Upton Beall Sinclair, buvo garsus amerikiečių rašytojas, laikomas vienu svarbiausių to meto Amerikos darbininkų sluoksnio aplinkos tyrėjų, parašęs daugiau nei 90 knygų, kuriose išreikštos jo socialistinės pažiūros ir prielankumas anarchizmo idėjoms (g. 1878 m.).
• 1970 m. – Jukio Mišima, vienas ryškiausių XX a. Japonijos rašytojų ir Dramaturgų, išgarsėjęs tiek savo nihilistiniais kūriniais, tiek ritualine savižudybe – sepuku – ir jos aplinkybėmis (g. 1925 m.).
• 1974 m.:
  • Nicholas Rodney Drake, Anglijos gitaristas ir muzikantas (g. 1948 m.).
  • Sithu U Thant, Birmos (dabar Mianmaras) politikas (3-asis JTO generalinis sekretorius)^[10] (g. 1909 m.).
• 1976 m. – Michailas Gurevičius, tarybinis inžinierius aviakonstruktorius, 155-tojo Bandomojo konstravimo biuro (OKB-155) vadovas, Socialistinio Darbo didvyris (1957 m.), technikos mokslų daktaras (atitinka Lietuvos habilituotą daktarą) (g. 1892 m.).
• 1977 m. – Ahmadas bin Ali al Tanis, Šeichas, buvo Kataro emyru paskutiniaisiais Kataro buvimo priklausoma teritorija metais ir trumpai (1971–1972) nepriklausomo emyrato (g. 1920 m.).
• 1985 m. – Aleksandras Lembergas, latvių baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas (g. 1921 m.).
• 1993 m. – Antonis Berdžesas, anglų rašytojas, kompozitorius ir kritikas (g. 1917 m.).
• 2001 m. – Riaz Ahmed Gohar Shahi, musulmonų sufijus,^[3] autorius,^[3] dvasinis lyderis ir dvasinio judėjimo Anjuman Serfaroshan e – islam įkūrėjas.^[4][5] (g. 1941 m.).
• 2005 m. – Ričardas Aleksanderis Burnsas, anglų lenktynininkas (g. 1971 m.).
• 2020 m. – Diegas Armandas Maradona, argentiniečių futbolininkas, 1986 m. pasaulio čempionato Meksikoje laimėtojas. Nuo 2008 iki 2010 m. Argentinos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris (m. 1960 m.).
• 2021 m. – Michalas Hasiukas, lenkų kalbininkas, baltistas (g. 1931 m.).^[11]