Lotaringijos kunigaikštystė

Lotaringijos kunigaikštystė, Lotaringijos hercogystė (pranc. Duché de Lorraine, vok. Herzogtum Lothringen, lot. Ducatus Lotharingiae), iš pradžių Aukštutinė Lotaringija – buvusi monarchija Lotaringijos regione šiaurės rytų Prancūzijoje. Kunigaikštystės sostinė buvo Nansi.^[1]

Lotaringijos kunigaikštystė pranc. Duché de Lorraine vok. Herzogtum Lothringen lot. Ducatus Lotharingiae
Rytų Frankų karalystės vasalė (959–962) Šventosios Romos imperijos dalis (962–1766)
← 959 – 1766 →
Vėliava Herbas
Location of {{{paprastas_pav}}} Lotaringijos kunigaikštystė (geltona) XVIII a.
Sostinė	Nansi
Religija	Oficiali: Romos katalikybė Mažuma: Protestantizmas
Valdymo forma	Paveldimoji monarchija
Kunigaikštis
959–978 (pirmas)	Frydrichas I Lotaringietis
1737–1766 (paskutinis)	Stanislovas Leščinskis
Era	Viduramžiai, Naujieji amžiai
- Padalyta Lotaringijos karalystė	959 m.
- Aneksuota Prancūzijos karalystės	1766 m. vasario 23 d.

Istorija

Stanislovas Leščinskis, 1727–1728 m. (Žanas Batistas van Lo)

Po Verdeno sutarties 843 m. padalijus Karolio Didžiojo imperiją, sritis, atitekusi Šventosios Romos imperijos valdovui Lotarui I (Lotaringijos karalystė arba Lotaro karalystė), davė pradžią atskiram Lotaringijos regionui.^[2] Lotaringijos kunigaikštystė susiformavo karalystę 959 m. padalijus į Žemutinę ir Aukštutinę Lotaringiją. XII a. žemutinė kunigaikštystė išskaidyta ir Aukštutinę Lotaringiją imta vadinti tiesiog Lotaringija. XVII a. srityje įsigalėjo prancūzų įtaka. Lotaringijos kunigaikštystės valdymas tapo itin svarbus konfliktuose su Habsburgais. XVII a. karų metu ji daugelį kartų buvo užimta Prancūzijos.^[1]

1737 m. kunigaikštystė kartu su Baro kunigaikštyste kaip kompensacija už prarastą Abiejų Tautų Respublikos sostą atiduota po ATR įpėdinystės karo nuverstam Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Stanislovui Leščinskiui.^[3] Taikos sąlygos patvirtintos Vienos sutartimi (1738 m.).^[4] Kancleriui Antuanui Martenui Šomonui de La Galezjerui įsakyta kunigaikštystėje įvesti Prancūzijos mokesčių sistemą.^[5] Stanislovui Leščinskiui 1766 m. mirus Lotaringija aneksuota Prancūzijos ir pertvarkyta į generalitetą (pranc. généralité), prižiūrimą karaliaus intendanto. Nansi Leščinskio lėšomis įrengtoje Karaliaus (dabar – Stanislovo) aikštėje jam 1831 m. pastatytas paminklas.^[6] Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu (1790 m.) kraštas suskirtytas į departamentus (pranc. départements).^[1]