Manila

Manila – Filipinų sostinė, didžiausias miestas ir pagrindinis uostas. 1,8 mln. gyventojų, visoje metropolinėje teritorijoje – 24,25 mln. gyventojų (2016 m.). Manila yra Lusono salos viduryje, rytiniame Manilos įlankos krante, prie Pasigo (Pasig) upės žiočių. Tai šalies komercinis, administracinis ir kultūros centras.

Manila Manila
Manilos reginys
Manila 14°35′0″ š. pl. 120°58′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+8)
Valstybė	Filipinai
Regionas	Manilos metropolija
Gyventojų (2020[2])	1 846 513
Plotas	42,8 km²
Tankumas (2020[4])	43 143 žm./km²
Altitudė	16 m
Vikiteka	Manila

Manilos metropolija užima 1787 km² plotą ir apima šiuos priemiesčius: Keson Sitis, Pasajus, Kalookanas, Makatis, Las Pinjasas, Malabonas, Mandalujongas, Marikina, Muntinglupa, Navotasas, Paranjakė, Pasigas, Paterosas, San Chuan del Montė, Tagigas ir Valensuela. Kartais Manila vadinama „Rytų perlu“. Iš trijų pusių miestą supa medžiai ir miškai.

Pavadinimo kilmė

Manilos pavadinimas kilo iš tagalų frazės may-nilà, kuri reiškia „kur indigas randamas“. Nilà kilo iš sanskrito nīla (नील), kuri reškia indigą ir augalus, iš kurių šie naturalūs dažai išgaunami.^[5][6] Manilos pavadinimas kilo nuo indigo augalų, kurių buvo daug buvo apylinkėse, o ne dėl prekybos indigo dažais. Prekyba indigo dažais suklestėjo Maniloje tik XVIII a.^[5] Maynilà ispanų kalboje tapo Manila.

Yra daugybę kartų atmesta hipotezė, kad 1571 m. Manilos vietovę pasiekus ispanams, čia buvo nedidelė musulmonų gyvenvietė Maynilad vardu.^[5] Manoma, kad šis pavadinimas susijęs su augalu nilad – tai žydintis krūmas vandens hiacintas (lot. Eichhornia crassipes), kadaise labai plačiai augęs Pasigo upės krantuose. Tačiau šis augalas nesenai buvo atvežtas į Filipinus iš Pietų Amerikos, tad negalėjo būti pavadinimo priežastimi.^[5] Pavadinimo kildinimas neteisingas, net kai primenama, kad tagalai nilad vadino ir vietinį krūmą (lot. Scyphiphora hydrophyllacea)^[7] dėl jų kalbos ypatybės. Teigiama, kad laikui bėgant, Maynilad virto į Maynila, o pastarasis variantas tapo Manila. Tačiau tagalų kalbai žodžio gale esanti d raidė yra labai svarbi ir jie nebūtų jos atsisakę. Ispanai būtų išsaugoję priebalsę ar pakeitę ją kita, kaip nutiko Bakoro miesto pavadinimo atveju.^[8]

Istorija

Manilos miestas ėmė kurtis 1571 m. tagalų kaimo vietoje ispanams, vadovaujamiems Migelio Lopeso de Legaspio pastačius tvirtovę prie laivams patogios Manilos įlankos. 1574 m. tapo Ispanijos Filipinų kolonijos sostine. Maniloje įsikūrė jėzuitai, kurie 1601 m. įsteigė seminariją, o 1611 m. – universitetą. Miestas dėl prekybos labai suklestėjo, pastatyta daug puošnios architektūros. Per Septynerių metų karą (1756–1763 m.) Manilą buvo užėmę britai. 1898 m., per Ispanijos–Jungtinių Amerikos Valstijų karą (1898 m.) Manilos įlankoje Jungtinių Amerikos Valstijų laivynas sumušė Ispanijos laivyną ir užėmė miestą.^[9]

1942–1945 m. Manila buvo užimta japonų. Amerikiečiams stumiant juos iš Filipinų, miestas 1945 m. smarkiai apgriautas. 1946 m. tapo nepriklausomų Filipinų sostine.^[9] Nuo XX a. antros pusės smarkiai išaugo, tapo vienu svarbiausių Pietryčių Azijos miestų.

Ekonomika

Į šiaurę nuo Pasigo upės yra dauguma Manilos pramonės įmonių, kinų kvartalas ir senasis prekybinis centras (Binondo), į pietus – naujausi prekybinis ir administraciniai kompleksai, barai, restoranai, viešbučiai, taip pat uosto rajonas. Maniloje įsikūrusios apie pusė visų Filipinų pramonės įmonių. Mašinų gamyba, transporto priemonių (automobilių, motociklų, mopedų) surinkimas, metalo apdirbimo, elektronikos, farmacijos, odos, avalynės, tekstilės, siuvimo, maisto (aliejaus, cukraus, tabako) pramonė. Turizmas (apie 1 mln. užsienio turistų kasmet). Įsikūrusi Filipinų centrinio banko būstinė, Filipinų vertybinių popierių birža (įkurta 1993 m.), užsienio šalių bankai, draudimo bendrovės, informacinė agentūra Philippines News Agency (nuo 1973 m.).^[9]

Manila yra Filipinų svarbiausias jūrų uostas (išvežama kopra, cukrus, vario ir chromo rūdos, mediena). Greitkeliai į kitas Lusono vietas. Seniau buvo geležinkelis į Legaspį (dabar veikia nuo Kalambos). Į pietus nuo miesto įsikūręs Ninojaus Akino tarptautinis oro uostas.^[9]

Kultūra

Maniloje veikia seniausias Filipinuose Šv. Tomo universitetas (įkurtas 1611 m.), taip pat Nacionalinis (1900 m.), Filipinų technikos (1901 m.), Manilos centrinis (1904 m.), Manilos (1913 m.), Tolimųjų Rytų (1928 m.), Adamsono (1932 m.), Rytų (1946 m.) ir kiti universitetai, Manilos muzikos akademija, Nacionalinė mokslo ir technologijų akademija (1976 m.), Nacionalinė Filipinų biblioteka, universitetų, Manilos miesto bibliotekos, Filipinų nacionalinis muziejus (įkurtas 1901 m.), Šv. Tomo muziejus (1682 m.).^[9]

Maniloje veikia folkloro, Filipinų baleto teatrai, simfoninės muzikos draugijos, filharmonijos, bambukinių instrumentų Pangkat Kawayan orkestrai, Filipinų chorų draugija, Filipinų operos gildija, zoologijos ir botanikos sodai, Lunetos (Risalio), Grinbelto, Ninojaus Akino, Pako, Santjago forto parkai.^[9]

Galerija

• 
  Miesto panorama
• 
  Prekybos centras, buvusi traukinių stotis
• 
  Manilos teatras
• 
  Jono tiltas
• 
  Lunetos viešbutis
• 
  Manilos katedra
• 
  Šv. Sebastijono bazilika
• 
  Šv. Augustino bažnyčia
• 
  Manilos uostas
• 
  Marioneso aikštė
• 
  Manilos rotušė