Mikalojus Kiška II

Mikalojus Kiška (1588–1644 m. kovo 23 d.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Mstislavlio vaivada, Tartu vaivada, Trakų kaštelionas, Lietuvos vyriausiojo tribunolo maršalka, Lietuvos didysis iždininkas, vienas turtingiausių ir įtakingiausių to meto Lietuvos didikų.

Mikalojus Kiška II
Kiškos
Ąžuolynas (herbas)
Gimė	1588 m.
Mirė	1644 m. kovo 23 d. (~56 metai)
Tėvas	Stanislovas Kiška
Motina	Elžbieta Sapiegaitė
Sutuoktinis (-ė)	Barbora Radvilaitė
Vaikai	neturėjo

Biografija

Kilęs iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos lenkų ir čekų kilmės lietuvių didikų Kiškų giminės. Tėvas Stanislovas Kiška, motina Elžbieta Sapiegaitė. Broliai Stanislovas Kiška, Kristupas Kiška, Jonušas Kiška. Buvo vedęs Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnaus Alberto dukterį Barborą Radvilaitę.^[1]

Valstybės tarnyba

Būdamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro dvariškis 1609–1611 m. dalyvavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės žygyje į Smolenską. 1615–1617 m. Vilkmergės pavieto teismo seniūnas. 1617 m., 1623–1626 m. ir 1637–1638 m. Lietuvos vyriausiojo tribunolo maršalka. 1617–1626 m. Tartu vaivada, 1626–1636 m. Mstislavlio vaivada, nuo 1636 m. Trakų kaštelionas.

Susigiminiavęs bei suartėjęs su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikais Sapiegomis ir Radvilomis tapo vienu artimiausių Abiejų Tautų Respublikos valdovo Zigmanto Vazos patarėjų ir vienu įtakingiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų. 1632 m. su kitais rengė Vladislovo Vazos karūnaciją. Per 1633 m. žygį į Smolenską priklausė artimiausių valdovo patarėjų grupei. Nuo 1640 m. Lietuvos didysis iždininkas.

Administravo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pavietus: 1622–1638 m. Vilkmergės seniūnas, nuo 1637 m. Valkavisko seniūnas, nuo 1641 m. Geranainių ir Lipnicko seniūnas, 1644 m. Mogiliavo seniūnas. Buvo Alytaus ir Šiaulių ekonomijų administratorius. Rūpinosi brolio Jonušo valstybine karjera.^[2]