Musulmonai

Musulmonai (arab. المسلمون = al-Muslimūn – „paklūstantys [Dievui]“) – islamo, vienos monoteistinių pasaulio religijų, išpažinėjai.^[14] Musulmonai tiki, kad Koranas, svarbiausias islamo šventraštis, yra tiesioginis Alacho žodis, kuris buvo apreikštas Mahometui, pagrindiniam islamo pranašui.^[15] Dauguma musulmonų taip pat vadovaujasi Mahometo mokymu (suna) ir praktika, užfiksuota pasakojimuose apie jo poelgius (chadisai).^[16]

Musulmonai
„Malda Kaire“ (1865 m., dail. Ž. L. Žeromas)
Gyventojų skaičius
1,9 mlrd. (2020)[1]
Pradininkas
Mahometas
Populiacija šalyse
Indonezija	231,07 mln.[2]
Pakistanas	213,16 mln.[3]
Indija	194,81 mln.[4]
Bangladešas	153,7 mln.[5]
Nigerija	99,1 mln.[6]
Egiptas	95 mln.[7]
Iranas	82,9 mln.[8]
Turkija	82,8 mln.[9]
Alžyras	42 mln.[10]
Sudanas	40,4 mln.[11]
Religinės kryptys
80–90 % sunizmas[12] 10–20 % šiizmas[13] ~1 % ibadizmas
Kalbos
Arabų, bengalų, hindi, urdu, indoneziečių, tiurkų kalbos, iranėnų kalbos

Skaičiuojama, kad 2023 m. musulmonų skaičius siekė beveik 2 mlrd., jie sudaro daugiau nei 25 % visų pasaulio gyventojų.^[1] Žmonių, kurie laiko save musulmonais, procentas kiekviename žemyne (mažėjančia tvarka): Afrikoje – 45 %, Azijoje ir Okeanijoje (kartu) – 25 %,^[17] Europoje – 6 %,^[18] Šiaurės ir Pietų Amerikoje – 1 %.^[19] Musulmonų procentas pagal geografinius regionus: Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje – 91 %,^[20] Vidurinėje Azijoje – 90 %,^[21] Kaukaze – 65 %,^[22] Pietryčių Azijoje – 42 %,^[23] Pietų Azijoje – 32 %,^[24] Užsachario Afrikoje – 42 %.^[25]

Nors islamo šakų yra ne viena, dvi didžiausios kryptys yra sunizmas (75–90 %)^[12] ir šiizmas (10–20 %).^[13] Pietų Azijos šalys – Pakistanas, Indija ir Bangladešas – sudaro didžiausią musulmonų procentą (31 %) pasaulyje.^[26] Daugiausia islamas išpažįstamas Indonezijoje, kurioje musulmonų skaičius siekia 231 mln. (12 % visų musulmonų).^[27] Didžiausia musulmonų populiacija neislamiškose šalyse yra Indijoje (11 %) ir Kinijoje (2 %).^[28] Dėl didėjančios musulmonų populiacijos islamas yra greičiausiai auganti religija pasaulyje.^[29][30][31]

Etimologija

Arabų kalba žodis „musulmonas“ (arab. مسلم = muslim) reiškia „paklūstantis [Dievui]“.^[14]

Viduramžių Europoje musulmonai vadinti saracėnais.

Tapimas musulmonu

Norint tapti musulmonu ir atsiversti į islamą, būtina ištarti (ir įtikėti) šahadą – tikėjimo išpažinimą, liudijantį Dievo vienovę ir Mahometo pranašiškos pasiuntinystės viršenybę.^[32] Dažniausiai šahada tariama arabų kalba: أشهد أن لا إله إلا الله وأشهد أن محمداً رسول الله = ašhadu ʾan lā ʾilāha ʾilla -llāhu, wa-ʾašhadu ʾanna muḥammadan rasūlu -llāh („Liudiju, kad nėra kito dievo, išskyrus Dievą, ir Mahometas yra Dievo pasiuntinys“).^[33]

Sunizme šahada susideda iš dviejų dalių: lā ʾilāha ʾillā -llāh^u („Nėra kito dievo, išskyrus Dievą“) ir muḥammadur rasūlu -llāh („Mahometas yra Dievo pasiuntinys“), kurios kartais vadinamos pirmąja ir antrąja šahada. Pirmoji šahados dalis vadinama tahlilu (arab. تَهْلِيل = tahlīl).^[34]

Šiizme šahada taip pat turi trečiąją dalį – frazę apie Alijų, pirmąjį šiitų imamą ir ketvirtąjį teisingąjį kalifą: وعليٌ وليُّ الله = wa ʿalīyyun walīyyu-llāh („Alijus yra Dievo draugas“).^[13]

Svarbiausios musulmonų pareigos yra išvardytos penkiuose islamo ramsčiuose: tikėjimo išpažinimas (šahada), malda (salatas), religinis mokestis (zakiatas), pasninkas (saumas) ir piligrimystė (chadžas).^[35]

Islamo teologijoje

Pagrindinis straipsnis – Islamo pranašai.

Koranas daugybę judaizmo ir krikščionybės pranašų bei pasiuntinių laiko musulmonais. Korane paminėti – Adomas, Nojus, Abraomas, Izmaelis, Jokūbas, Mozė ir Jėzus bei jo apaštalai – laikomi musulmonais. Korane teigiama, kad jie buvo musulmonai, nes pakluso Dievui, skelbė Jo žinią ir palaikė Jo vertybes, įskaitant maldą, labdarą, pasninką ir piligrimystę. 3:52 suroje Jėzaus mokiniai jam sako: „Mes tikime Dievą, o tu būk mūsų liudytojas, kad mes esame musulmonai (wa-shahad be anna muslimūn)“. Islamo teigimu, prieš Koraną Dievas perdavė Torą Mozei, Psalmyną – Dovydui ir Evangeliją – Jėzui, kurie laikomi svarbiais islamo pranašais.^[36]

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Islamas pagal šalį.

Musulmonų procentas valstybėse (2014 m.)

Daugiausia musulmonų turinti šalis yra Indonezija, kurioje gyvena 12,7 % pasaulio musulmonų.^[37] Toliau seka Pakistanas (11 %), Bangladešas (9,2 %), Nigerija (5,3 %) ir Egiptas (4,9 %).^[27] Apie 20 % pasaulio musulmonų gyvena Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.^[37][38]

Didelės musulmonų mažumos gyvena Indijoje, Kinijoje, Etiopijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje ir Europoje. Šalis, kurioje didžiausias save musulmonais laikančių gyventojų procentas, yra Marokas.^[39]

80–90 % musulmonų yra sunitai,^[12] 10–20 % – šiitai,^[13] 1 % – ibaditai.