Naujasis Džersis

Istorija

Henris Hadsonas atplaukė į Niuarko įlanką 1609 m., taip duodamas pagrindą olandams pareikšti pretenzijas į žemes. Mažos gyvenvietės išsibarstė po dabartinę miesto teritoriją. 1676 m. išleistu aktu teritorijos buvo padalintos į Rytų ir Vakarų Džersį. 1681 m. aktą perpirko kvakeriai iš G. Kartereto našlės. 1702 m. žemės savininkų pasipiktinimas dėl vyresnybės privertė kvakerius perleisti žemes D. Britanijai. Naujojo Džersio nepriklausomybė nuo Niujorko buvo pripažinta, tačiau iki 1738 m. teritorijas valdė Niujorko gubernatorius. 1787 m. gruodžio 18 d. valstijai suteikta nepriklausomybė.

Remove ads

Geografija

Naujajį Džersį iš rytų skalauja Atlanto vandenynas, iš pietų – Delavero įlanka. Kranto linija vingiuota, daug užutėkių, maršų, barjerinių salų (Long Bičo, Absekono).

Naujojo Džersio teritorijos pietinę ir vidurinę dalį užima Atlanto vandenyno pakrantės žemuma, šiaurinę – Apalačų kalnų dalys (Kitatinio kalnai, aukščiausias taškas – Hai Pointas, 550 m).

Klimatas subtropinis, jūrinis. Sausio vidutinė temperatūra –1 °C, liepos +23 °C. Per metus iškrinta 1140 mm kritulių.^[5] Uraganai valstiją pasiekia retai, žiemą dažnos audros, pūgos.

Valstijos pakraščiais teka Delavero ir Hadsono upės, per valstiją – Paseikas su Hakensaku, Raritanas. Didžiausias ežeras – Hopatkongas. Daug pelkių.

Naujojo Džersio miškingumas siekia 42,3 %.^[5] Daugiausia auga ąžuolai, beržai, uosiai, laukinės azalijos. Įsteigtas Pušynų nacionalinis rezervatas, Žako Kusto estuarijų tyrimų rezervatas ir kt.

Remove ads

Gyventojai

Naujasis Džersis – tankiausiai apgyventa JAV valstija. Didelė dalis valstijos patenka į Šiaurės Rytų megalopolį (vadinamą Bosvašu) ir patenka į Niujorko priemiesčių zoną. Rečiau gyvenama pietinė dalis ir Apalačų kalnai šiaurės vakaruose.

Etninė sudėtis 2020 m.:

baltieji – 54,5 % (anglų, italų, arabų, rusų, portugalų, lenkų kilmės)
lotynoamerikiečiai – 21,6 % (puertorikiečiai, dominikiečiai, meksikiečiai, kubiečiai, perujiečiai, brazilai)
afroamerikiečiai – 13,6 %
azijiečiai – 11,0 % (indai, bengalai, kinai, korėjiečiai, filipiniečiai)
indėnai – 0,7 %
kiti – 1,9 %

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys^[6]

Niuarkas (311,5 tūkst. gyv.)
Džersi Sitis (292,7)
Patersonas (159,7)
Elizabetas (137,3)
Toms Riveris (92,8)
Trentonas (90,8)
Kliftonas (90,3)
Kamdenas (71,7)
Bejonas (71,6)
Paseikas (70,5)

Ekonomika

Valstijoje auginamos bulvės, kukurūzai, persikai. Valstija pasižymi savo indėliu chemikalų, vaistų, įvairių mechaninių įrengimų srityse. Šiandien telekomunikacija ir biotechnologija pirmauja valstijos ekonomikoje. Transporto mazgų išvystymas lėmė valstijai turistų trauką. Atlantik Sičio miestas iškilo kaip valstijos lošimų centras.