Gailiūtė Nijolė Tallat-Kelpšaitė

Gailiūtė Nijolė Kauneckaitė-Tallat-Kelpšaitė (g. 1939 m. gegužės 10 d.) – Lietuvos estrados dainininkė, Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.

Gailiūtė Nijolė Tallat-Kelpšaitė
Gimė	1939 m. gegužės 10 d. (86 metai)
Tėvas	Bronius Kauneckas
Motina	Stasė Jankavičiūtė
Sutuoktinis (-ė)	Antanas Ignatavičius
Vaikai	Algis
Veikla	dainininkė, politinė bei visuomenės veikėja
Partija	1991 m. Lietuvos socialdemokratų partija
Alma mater	1966 m. Leningrado valstybinis teatro, muzikos ir kinematografijos institutas
Žymūs apdovanojimai
2016 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija

Delno spaudas Nidoje

Biografija

1955 m. baigė Kauno 2-ąją vidurinę mokyklą, 1956–1959 m. mokėsi Juozo Gruodžio muzikos mokykloje. 1963–1964 m. fabriko „Spalis“ dramos būrelio vadovė. 1964–1966 m. kavinės „Tulpė“ dainininkė. 1966 m. baigė Leningrado valstybinio teatro, muzikos ir kinematografijos instituto Teatrologijos fakultetą.

1966 m. LSSR filharmonijos ansamblio „Vilniaus aidai“, 1968–1969 m. Maskvos Leonido Utiosovo ansamblio, 1969–1974 m. LSSR filharmonijos Juozo Tiškaus ansamblio „Estradinės melodijos“, ansamblio „Nerija“, nuo 1989 m. koncertinės firmos „Litart“ solistė. 1991 m. LRT vedė TV laidą „Susipažinkime dar kartą“. 1996–1997 m. radijo stotyje „Pūkas“ vedė laidą „Svečiuose pas Nijolę“ (nuo 1999 m. – Init televizijoje). Klaipėdos universiteto Menų fakulteto ir Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos dėstytoja. Daugelio konkursų ir festivalių laureatė.^[1]

1991 m. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narė, Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos klubo narė. 2001 m. LSDP himno autorė. 2002–2003 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė.^[2][3]

Įtėvis kompozitorius ir dirigentas Juozas Tallat-Kelpša. Sutuoktinis Antanas Ignatavičius (1941–2005), sūnus Algis.^[4][5]

Kūryba

Dainas pagal N. Tallat-Kelpšaitės tekstus kūrė kompozitoriai Rimantas Giedraitis, Benjaminas Gorbulskis, Mikalojus Novikas, Saulius Šiaučiulis, Vygandas Telksnys, Mikas Vaitkevičius. Įrašė 14 garso juostelių, kompaktinę plokštelę „Mano auksinės dainos“, plokštelių firma „Melodija“ išleido 4 autorines plokšteles.

Bibliogafija

• Jį pripažino laikas: lietuviškos estrados pradininkas Antanas Šabaniauskas, jo amžininkai, A. Šabaniausko premijos laureatai. – Vilnius: Žuvėdra, 2005. – 159 p.: iliustr. – ISBN 9955-669-01-2

Įvertinimas

• 1992 m. Antano Šabaniausko premija
• 2003 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius ^[6]
• 2016 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija