Niutono gravitacijos dėsnis

Niutono visuotinės traukos apibūdina gravitaciją kaip jėgą teigdamas, kad kiekviena dalelė traukia visas kitas daleles visatoje jėga, proporcinga jų masių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų masės centrų kvadratui. dėsnis sako, kad bet kokie du Visatos kūnai veikia vienas kitą jėga, kurios modulis yra išreikštas čia:

${\displaystyle F=G{\frac {m_{1}m_{2}}{r^{2}}}}$

Du kūnai vienas kitą tik traukia, todėl

${\displaystyle {\vec {F}}=G{\frac {m_{1}m_{2}{\vec {r}}}{r^{3}}}}$

Čia F – jėga, ${\displaystyle m_{1}}$ ir ${\displaystyle m_{2}}$ – sąveikaujančių kūnų masės, r – atstumas tarp kūnų, ${\displaystyle G=6,67\cdot 10^{-11}{\frac {Nm^{2}}{kg^{2}}}}$ – gravitacijos konstanta.

Dar pats Niutonas žinojo pagrindinį šio dėsnio trūkumą. Pagal Niutono teoriją jėga veikia akimirksniu. Dabar žinome, kad ribinis greitis yra šviesos greitis. Be to, Niutonas negalėjo paaiškinti, kodėl dėsnis yra būtent toks. Dabar žinome, kad masyvūs kūnai iškreipia erdvėlaikį.

Nuorodos

• Bendroji reliatyvumo teorija