Šimpanzės

Šimpanzės^[1] (Pan) – primatų (Primates) būrio, hominidų (Hominidae) šeimos gentis.

Pan
Paprastųjų šimpanzių (Pan troglodytes) ir mažųjų šimpanzių (Pan paniscus) patinai
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Primatai ( Primates) Pobūris: Haplorhini ( Haplorhini) Infrabūrys: Beždžionės ( Simiiformes) Antšeimis: Žmogbeždžionės ( Hominoidea) Šeima: Hominidai ( Hominidae) Pošeimis: Homininae ( Homininae) Triba: Hominini ( Hominini) Potribis: Panina ( Panina) Gentis: Šimpanzės ( Pan)
Binomas
Pan Oken, 1816
Sinonimai
Troglodytes E. Geoffroy, 1812 Mimetes Leach, 1820 Theranthropus Brookes, 1828 Chimpansee Voight, 1831 Anthropopithecus Blainville, 1839 Hylanthropus Gloger, 1841 Pseudanthropus Reichenbach, 1862 Engeco Haeckel, 1866 Fsihego DePauw, 1905
Rūšys
Paprastosios šimpanzės (Pan troglodytes) Mažosios šimpanzės (Pan paniscus)
Paplitimas
Paprastųjų šimpanzių (Pan troglodytes) porūšių ir mažųjų šimpanzių (Pan paniscus) natūralus, apytikslis paplitimo arealas Vakarų, Centrinėje ir Rytų Afrikoje      Pan troglodytes verus      Pan troglodytes ellioti      Pan troglodytes troglodytes      Pan troglodytes schweinfurthii      Mažosios šimpanzės (Pan paniscus)

Rūšys

Šimpanzės savaime paplitusios Afrikos žemyno atogrąžų klimato regione. Gentyje išskiriamos 2 rūšys ir 4 porūšiai, abi rūšys yra nyksančios:^[2][3]

• Pan troglodytes Blumenbach, 1799 - paprastosios šimpanzės; paplitimo arealas gana didelis, jos paplitusios Vakarų Afrikos pietuose ir pietvakariuose, Centrinėje Afrikoje bei Rytų Afrikos rytinėje dalyje ir daugiausiai gyvena čia augančiuose Vakarų Afrikos Gvinėjos ir Kongo lietinguose miškuose. Išskiriami keturi paprastųjų šimpanzių porūšiai:^[2]
  • Pan troglodytes verus Schwarz, 1934
  • Pan troglodytes ellioti Matschie, 1914
  • Pan troglodytes troglodytes Blumenbach, 1775
  • Pan troglodytes schweinfurthii Giglioli, 1872
• Pan paniscus Schwarz, 1929 - mažosios šimpanzės; paplitusios gana nedidelėje Kongo Demokratinės Respublikos centrinėje dalyje augančiuose Kongo lietinguose miškuose.^[3]

Gyvenimo būdas

Šimpanzės laikosi grupėmis, kurių dydis nuolat kinta. Vienoje grupėje gali būti nuo 15 iki 150 narių, bet vidutiniškai 35 nariai, tačiau jie nuolat migruoja iš vieno būrio į kitą. Šimpanzių būrį gali sudaryti suaugusių beždžionių pora ir jų jaunikliai, kartais drauge laikosi keli patinai arba susiburia vien tik motinos su jaunikliais. Būna ir mišrių šeimyninių grupių. Šimpanzių bendruomenėje nusistovėję aiškūs hierarchiniai santykiai. Suaugusios beždžionės rūpinasi viena kitos kailiu. Gyvūnai veiklūs dieną, o naktį ilsisi. Jie miega medžiuose iš šakų supintuose gultuose, kasnakt vis naujuose. Dieną šimpanzės ilsisi medyje arba ant žemės įrengtame lizde. Jos rūpestingai prižiūri guolius, kad jie nuolat būtų švarūs. Miega gulėdamos ant šono ir sulenkusios kelius.

Maistas

Pagrindinis šimpanzių maistas – įvairūs augalai. Jos vos tik atsikėlusios eina ieškoti maisto. Renka prisirpusias uogas, sultingus augalų lapus, pumpurus, bei gėles. Iki pietų pakankamai pasisotina, o vėliau patogiai įsitaiso medžių pavėsyje ir ilsisi. Jaunikliai žaidžia, o suaugusieji švarina vienas kitą. Vakarop jos vėl traukia ieškoti maisto. Minta ir vabzdžiais – termitais, skruzdėlėmis. Jie šimpanzėms svarbus baltymų šaltinis.

Dauginimasis

Šimpanzės dauginasi visus metus, jų poravimasis nepriklauso nuo metų laiko. Patelė (kuri jau pasiruošus poruotis) poruojasi su keliais patinais. Jie dėl patelių nekovoja. Nėštumas trunka 225 dienas. Dažniausiai susilaukia vieno jauniklio, rečiau dvynukų. Lytiškai patelė subresta 8-10, patinai 8-9 metų.