Sestercija

Sestercija, sestercijus – Senovės Romos moneta. Romos respublikos laikais tai buvo maža sidabro moneta, o Romos imperijos – didelė bronzinė moneta.

Sestercija
211 m. pr. m. e. – III a.
Adriano sestercija, Antonino Pijaus dupondijus, ir Marko Aurelijaus asas
Naudojo:	Romos respublika, Romos imperija
Metalas:	sidabras (teorinis svoris: 1 skripulas) bronza
Stambesnis vnt.:	denaras: 4
Smulkesnis vnt.:	asas: 1/2,5; 1/4
Simbolis:	S,   Smulkesnio vieneto:

Raida

Anoniminė AR sestercija

Adriano detalaus portreto pavyzdys 117-138 m.

Hostilianas Trajanui valdant 250 m.

Žodis lot. sestertius kilęs iš semis 'pusė' + tres 'trys' ir reiškia 21⁄2 (pažodžiui 'pusė trečio'). Pavadinimas rodo, kad šio monetos vertė buvo 2,5 aso.

Sestercija įvesta apie 211 m. pr. m. e. kaip maža sidabrinė moneta ir sudarė denaro ketvirtį (vieną šimtąją aurėjo dalį) ir buvo verta 2,5 asų (iš čia ir pavadinimas). Teoriškai ji svėrė vieną skrupulą (scrupulum, apie 1,125 gramo). Kai denaras buvo nukainotas nuo 10 iki 16 asų (dėl bronzos vertės kritimo), sestercija tapo verta 4 asų (ketvirtis naujos denaro vertės). Pavienės sestercijų monetos buvo gaminamos žymiai rečiau nei denarų 44 m. pr. m. e.

23 m. Augustui reformavus monetas, sestercija tapo didele bronzine moneta. Sestercija buvo bronzinė iki III a. vidurio. Vartojimo pabaigoje, kai sumažėjo sestercijos dydis ir kokybė, Trajanas išleido pirmąkart dvigubą sesterciją, o Postumas pradėjo ją leisti dideliais kiekiais.

Sestercijos iš apyvartos išimtos Diokletiano piniginių reformų metu III ir IV a. sandūroje.