Sokulkos apskritis (1808–1920)

Sokulkos apskritis (rus. Сокольский уезд) – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas, Gardino gubernijos ir Balstogės srities apskritis 1807–1915 m., viena iš Oberosto, Balstogės-Gardino srities apskričių 1915–1919 m. Apskrities centras – Sokulka. Apskritis ribojosi su Gardino gubernijos Balstogės, Gardino ir Valkavisko apskritimis bei Suvalkų gubernijos Augustavo apskritimi.

Kitos reikšmės – Sokulkos apskritis (reikšmės).

Sokulkos apskritis rus. Сокольский уезд
1808 – 1920
Administracinis centras	Sokulka
Valsčiai	13 (1913)
1808–1842	Balstogės sritis (1807-1842)
1842–1915	Gardino gubernija
1915–1919	Oberostas
Gyventojų	110,545 (1897)
Plotas	2 600 km²

Istorija

Apskritis Balstogės srityje 1807–1842 m.

Apskritis buvo įkurta 1807 m., kai po Tilžės taikos visa apskrities teritorija, iki taikos pasirašymo priklausiusi Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui, atiteko Rusijos imperijai ir buvo prijungta prie naujai sudarytos Balstogės srities. 1842 m. panaikinus Balstogės sritį apskritis buvo prijungta prie Gardino gubernijos. 1915 m. apskritį užėmė Vokietijos imperija ir prijungė prie Oberosto Balstogės-Gardino srities.

Administracinis suskirstymas

1913 m. apskrityje buvo 13 valsčių:^[1]

• Bagnų valsčius (centras Domuratai), Gžebenio valsčius (centras Naujadvaris), Zubžycos valsčius (centras Babikai), Kamionkos valsčius (centras Janovščyzna), Kamenos valsčius (centras Stockas), Kruglianų valsčius (centras Kuznica), Makovlianų valsčius (centras Sidra), Novovolios valsčius, Ostruvo valsčius, Ostra Guros valsčius, Romanuvkos valsčius, Trofimuvkos valsčius ir Čarna Vesės valsčius.

Gyventojai

Pagal 1897 m. surašymo duomenis, apskrityje gyveno 110 545 gyventojai. Sokulkos mieste gyveno 7 598 žmonės, 3 880 Vasilkuve, 1 988 Dambravoje, 683 Koricine, 1 346 Kužnicoje, 1 300 Naujadvaryje, 1 462 Adelske, 3 203 Suchovoloje ir 2 296 Januve.

Tautinė sudėtis

• Gudai – 83,8% (92 645);
• Žydai – 12,2% (13 477);
• Rusai – 1,8% (1 973);
• Lenkai – 1,2% (1 273);
• Ukrainiečiai – 0,43% (477);
• Vokiečiai – 0,13% (149);
• Lietuviai – 0,06% (74);
• Latviai – 0,009% (10);
• Žemaičiai – 0,001% (2);
• Kiti – 0,42% (465).^[2]