Suchoj Su-30

Su-30 (NATO kodinis pavadinimas – Flanker-C) – dvivietis, dvimotoris su trijų dimensijų traukos vektoriais universalus kovos lėktuvas, suprojektuotas Rusijos lėktuvų kompanijos „Suchoj“. Visaoris orlaivis yra naudojamas oro kontrolės ir oro užkardų misijoms vykdyti.

Su-30
Su-30
Tipas	naikintuvas
NATO kodas	Flanker-C
Kūrėjas	Suchoj
Pirmas skrydis	1989 m. gruodžio 31 d.
Pradėtas naudoti	1996 m.
Pagaminta vnt.	612+
Vieneto kaina	Su-30MK2: 37,5 milijonai JAV dolerių 2012 m.[1]

Su-30 yra ankstesnio naikintuvo Suchoj Su-27 tolimesnės modifikacijos produktas. 1996 m. Rusijos gynybos ministerija priėmė sprendimą lėktuvui suteikti naują pavadinimą, taip pažymint, jog pastarasis tapo nauja modifikavimo platforma.

Lėktuvus gamina dvi Rusijos kompanijos: „KnAAPO“ ir „Irkut“.

Projekto atsiradimo priežastys

Originalus Su-27 turėjo geras skrydžio nuotolio charakteristikas, tačiau tuometės Sovietų Sąjungos karinės oro pajėgos norėjo turėti dar geresnių charakteristikų lėktuvą. Taip 1986 m. atsirado Su-27PU (pirminė platforma - Su-27UBK) versija, galinti atlikti ilgo nuotolio naikintuvo perėmėjo ar oro vadavietės funkcijas^[2].

Šios modifikacijos lėktuvas turėjo sudvigubinto pilno valdymo galimybę, nes ilgo nuotolio misijose pilotai pavargsta (ir valdymu keičiasi tarpusavyje). Pirmieji du prototipai savo bandomąjį skrydį atliko 1989 m. gruodžio 31 d.

Dizainas

Rusijos oro pajėgų Suchoj Su-30LL skrenda 1 metro aukštyje virš pakilimo tako Džangdziadzie Hehua oro uoste 2006 m.

Su-30 universalus dvivietis naikintuvas. Įgulos darbo vietos įrengtos dvivietėje kabinoje, vienas už kito; oro stabdis įrengtas už pilotų kabinos. Naudojamas tiek kaip naikintuvas, tiek kaip šturmo orlaivis.

Skrydžio charakteristikos

Turėdamas integruotą trijų dimensijų traukos reguliavimą, lėktuvas išskirtinai manevringas, turintis labai geras pakilimo/nusileidimo charakteristikas. Jame įdiegtos elektroninės skrydžio valdymo sistemos pakeitė įprastines mechanines, kuriomis buvo valdomi išoriniai oro srautai, todėl pilotui lėktuvas tapo lengviau kontroliuojamu atliekant aukštojo pilotažo manevrus (pavyzdžiui, Pugačiovo kobrą).

Varikliai

Su-30MK varikliai

Naikintuvas akrobatinio manevro metu

Naikintuve sumontuoti du varikliai Saturn AL-31 su žemo slėgio turboventiliatorių apėjimu bei greitėjimo (forsažo) kameromis. Šitai leidžia Su-30 dideliame aukštyje išvystyti dviejų Machų greitį, o žemame aukštyje skristi iki 1350 km/h.

Su įprastu, apie 5-ias tonas, kuro kiekiu naikintuvas gali vykdyti iki 5-ų valandų trunkančias kovines operacijas, nuskrendant apie 3000 km. Naudojantis kuro papildymo ore galimybe, skrydžio nuotolį galima padidinti iki 5000 km arba leisti atlikti iki 10-ies valandų skrydį kruiziniame aukštyje.

Aviacijos elektronika

Šiame lėktuve įdiegtas autopilotas leidžia pastarajam valdyti naikintuvą ir žemame aukštyje, pasinaudojant integruotu žemės reljefo sekimo radaru. Autopilotas gali atlikti pilną skrydį kovinėje grupėje bei maršruto pabaigoje automatiškai nutupdyti Su-30 oro bazėje, aprūpintoje reikiamą nusileidimo informaciją perduodančia įranga.

Operacijų istorija

Sirija

Keliolika Su-30SM lėktuvų, priklausančių Rusijai, dalyvauja Rusijos karinėje misijoje Sirijoje, jos pilietinio karo metu, Sirijos pajėgų pusėje. 2015 m. rugsėjį buvo pastebėti keli naikintuvai, o 2015 m. gruodžio mėnesį iš palydovo buvo aptikta 16 šių naikintuvų, dislokuotų Latakijos provincijoje įsikūrusioje karinėje oro bazėje^[3].

Potencialūs operatoriai

• 2015 m. Bangladešas panoro įsigyti 16 Su-30MK2s naikintuvų^[4].
• 2016 m. Rusija susitarė ir pasirašė preliminarią sutartį su Baltarusija, pagal ją, baltarusiai įsigis neįvardijamą skaičių lėktuvų, kuriais ketina pakeisti turimus nusidėvėjusius Mig-29^[5].
• 2016 m. Rusija ir Iranas susitarė dėl Su-30 pirkimo. Kol kas neįvardijama informacija kiek, kokį modelį ir kokios komplektacijos naikintuvus pirks. Taip pat sklando gandai, jog kartu bus parduota ir šių lėktuvų gaminimo licenzija Iranui^[6].

Nepavykę sandėriai

• 2005 m. šiais lėktuvais domėjosi Tailando karališkosios oro pajėgos, tačiau pasirinko švedų Saab JAS 39 Gripen pasiūlymą.

Naikintuvo versijos

Indijos karinių karinių oro pajėgų Su-30MKI

Karališkųjų Malaizijos karinių oro pajėgų Su-30MKM

• Su-30K – eksportinis originalaus Su-30 variantas.
• Su-30KI – pasiūlymas Rusijos oro pajėgoms atnaujinti Su-27s. Taip pat buvo pasiūlytas eksportui, 24 buvo užsisakiusi Indonezija, tačiau dėl 1997 m. kilusios Azijos finansų krizės, kontraktas buvo atšauktas^[7].
• Su-30KN – pasiūlymas modernizuoti Rusijos pajėgų turimus Su-27UB, Su-30 ir Indijai parduotus Su-30K. Neįvykęs.
• Su-30MK – Indijos kompanijos „Hindustan Aeronautics Limited“ variantas, naudojantis indų sukurtas navigacijos ir komunikacijos sistemas. 1993 m.
• Su-30M2 – rusų gamintojo-projektuotojo „KnAAPO“ versija, naudojant Su-30MK2 pagrindą. Tarp 2009–2012 m. 20 lėktuvų įsigijo Rusijos oro pajėgos^[8].
• Su-30MKI – iš rusų kalbos verčiant Modernizirovannyi, Kommercheskiy, Indiskij (Modernizacija, komercinis, Indija), bendras projektas su indų kompanija „Hindustan Aeronautics Limited“. Lėktuvus pirko Indijos oro pajėgos, juose sumontuota jungtinė rusų, indų, prancūzų ir žydų įranga.
• Su-30MKK – iš rusų kalbos verčiant Modernizirovannyi, Kommercheskiy, Kitayski (Modernizacija, komercinis, Kinija). Kinijos rinkai skirta versija, NATO klasifikacijoje Flanker-G.
• Su-30MKM – rusų-indų projekto Su-30MKI versija, skirta Malaizijos karališkosioms oro pajėgoms. Aprūpintas įvairiose šalyse gamintais prietaisais ir įrengimais^[9].
• Su-30MKA – Su-30MKI versija su Rusijoje-Prancūzijoje gaminta įranga, skirta Alžyrui.
• Su-30SM – speciali „Irkut“ gamyklos versija Rusijos oro pajėgoms, pasinaudojant sprendimais, padarytais bendradarbiaujant kuriant naikintuvus Indijos ir Kinijos užsakymams. Aprūpintas specialia traukos dimensijų kontrolės galimybe. Ši versija priskiriama 4+ kartos naikintuvams. 2012 m. Rusija užsisakė 60 šių lėktuvų^[10], kurie turėtu būti visi pagaminti iki 2016 m.
• SU-30SME – eksportinė Su-30SM versija, pristatyta 2016 m. Singapūro aviacijos parodoje^[11].
• Su-30MKV – versija, skirta Venesuelos oro pajėgoms.
• Su-30MK2V – versija, skirta Vietnamui^[12].

Operatoriai

Su-30 operatorių žemelapis (2020 m.)

 Alžyras

• Alžyro karinės oro pajėgos turi 44 Su-30MKA, 2015 m. buvo pasirašytas kontraktas dar 14-ai lėktuvų įsigyti^[13].

  

  Alžyro karinių oro pajėgų Su-30MKA pasipildo kuro iš Il-78 Midas

 Angola

• Angolos karinės oro pajėgos 2013 m. pasirašė kontraktą dėl 18-os naudotų Su-30K naikintuvų įsigijimo^[14].

 Indija

• Indijos karinės oro pajėgos 2014 metais turėjo 200 Su-30MKI^[15].

 Indonezija

• Indonezijos karinės oro pajėgos turi 11 Su-30MK/MK2 versijų naikintuvų^[16]

 Kazachstanas

• Kazachstano karinės oro pajėgos turi nežinomą skaičių Su-30SM. 2014 m. Rusija pristatė 4-is lėktuvus šaliai^[17].

  

  Ugandos karinių oro pajėgų Su-30MK2

 Kinija

• Liaudies Išlaisvinimo Armijos karinės oro pajėgos 2012 m. naudojo 76 Su-30MKK ir 24 Su-30MK2.

 Malaizija

• Malaizijos karališkosios oro pajėgos įsigijo 18 Su-30MKI^[18].

 Rusija

• Rusijos karinės oro pajėgos turi 3 su-30, 18 Su-30M2^[19], 56 Su-30SM^[20], užsakyta dar 16 Su-30M2, 65 Su-30SM^[21].
• Rusijos karinio jūrų laivyno aviacija turi 8 Su-30SM, dar 20 užsakyta^[22].

 Uganda

• Ugandos karinės oro pajėgos užsisakė 6 Su-30MK2 2012 m.

 Venesuela

• Venesuelos karinės oro pajėgos turi 24 Su-30MKV, 2015 m. užsisakė dar 12 Su-30MK2^[23].

 Vietnamas

• Vietnamo karinės oro pajėgos turi 4 Su-30MK ir 32 Su-30MK2V.

Specifikacijos

Informacija Su-30MK^[24]

Tipas
Ekipažas	2 pilotai
Keleivinės vietos
Ilgis	21,935 m
Aukštis	6,36 m
Sparnų mojis
Sparnų tipas	Strėlinis
Sparnų kampas
Sparnų plotas	62,0 m²
Tuščioji masė	17 700 kg
Pilnoji masė	24 900 kg
Maksimali masė	34 500 kg
Variklis (-iai)	2 turboventiliatoriniai Saturn AL-31
Traukos jėga	122,58 kN (vieno variklio)
Kreiserinis greitis
Didžiausias greitis	2120 km/h
Mach	2,0
Skrydžio lubos
Didžiausias aukštis	17 300 m
Skrydžio nuotolis	3000 km
Kovinis skrydžio nuotolis	1500 km
Kilimo greitis	230 m/s
Kuro atsargos
krydžio trukmė

Ginkluotė Su-30MK turi 12 ginkluotės prikabinimo taškų.

• Kulkosvaidis: 1× GŠ-30-1 (30 mm kalibras, 150 užtaisų)
• Oras-oras: 6× R-27ER (AA-10C), 2× R-27ET (AA-10D), 6× R-73E (AA-11), 6× R-77 RVV-AE (AA-12)
• Oras-žemė: 6× Kh-31P/A priešradarinės/laivinės raketos, 6× Kh-29T/L lazeriu privedamos raketos, 2× Kh-59ME
• Aviacinės bombos: 6× KAB 500KR, 3× KAB-1500KR, 8× FAB-500T, 28× OFAB-250-270, atominė bomba.

Incidentai ir įvykiai

• 1999 m. birželio 12 d. Rusijos Su-30MK lėktuvas sudužo Paryžiaus aviacijos parodos metu, Buržė oro uoste. Abu pilotai sėkmingai katapultavosi, aukų nebuvo.
• 2009 m. balandžio 30 d. Indijoje, netoli Džaisalmero oro uosto, sudužo SU-30 MKI naikintuvas. Pilotas žuvo^[25].
• 2009 m. lapkričio 30 d. Indijoje, netoli Džaisalmero oro uosto, sudužo SU-30 MKI naikintuvas. Pilotas išgyveno^[26].
• 2011 m. gruodžio 13 d. Indijos karinių oro pajėgų naikintuvas Su-30MKI sudužo netoli Punos. Abu pilotai katapultavosi ir išgyveno^[27].
• 2014 m. spalio 14 d. Indijos karinių oro pajėgų naikintuvas Su-30MKI sudužo netoli Punos miesto. Abu pilotai išgyveno^[28].
• 2015 m. gegužės 19 d. Indijos naikintuvas Su-30MKI nukrito netoli Tezpuro oro bazės. Abu pilotai liko gyvi^[29].
• 2015 m. rugsėjo 17 d. Venesuelos karinių oro pajėgų naikintuvas Su-30MK2 sudužo pietinėje šalies dalyje prie Elorsos miesto, kai bandė gaudyti mažą narkotikų prekeivių lėktuvėlį. Abu pilotai žuvo^[30].
• 2022 m. spalio 23 d. toks naikintuvas nukrito ant dviejų aukštų daugiabučio Irkutske. Abu pilotai žuvo.^[31]
• 2023 m. rugpjūčio 12 d. Karaliaučiaus srityje, per mokomajį skrydį, sudužo naikintuvas SU-30, abu pilotai žuvo.^[32][33]