Urvas

Urvas (graik. spelaion) – požeminė ertmė, ola žemėje. Mokslas, tyrinėjantis natūralius urvus, olas, ertmes, plyšius ir viską kas su jais susiję vadinamas speleologija (urvotyra, požeminė geografija). Pagal speleologijoje taikomą apibrėžimą į urvas tai tokia ertmė, į kurią gali patekti žmogus ir jis turi būti ne trumpesnis nei 5 m. Urvai yra natūralūs dariniai, todėl žmogaus sukurtos ertmės (pvz., šachtos) nelaikomos urvais.

Apie gyvūnų urvus skaitykite Urvas (biologija)

Lečugiljos urvas, JAV

Susidarymas

Urvais susidaro vykstant geologiniams procesams.

Pirminiai ir antriniai urvai

Urvai skirstomi į:

• Pirminius, t. y. susidariusius kartu su aplinkinėmis uolienomis. Paprastai tai yra lavos urvai, dažnai nedideli, susidarę stingstant lavai. Tokie lavos urvai susidaro iš lavos kanalų, kai aplink esanti lava sustingsta, o viduje esanti lava teka toliau iki baigiasi lavos išsiveržimas. Tokių urvų yra Havajuose, Islandijoje, Korėjoje.
• Antrinius, t. y. susidariusius vėliau nei aplinkinės uolienos. Į šią kategoriją patenka urvai, kurie susidaro dėl korozijos (cheminio irimo), erozijos (mechaninio irimo) arba tektoninių veiksnių. Daugiausiai tokie urvai susidaro kartu veikiant korozijai ir erozijai.

Žinomiausi urvai ir jų sistemos

Šovė urvas Prancūzijoje.

• Šovė, Lasko, Pėš Merl ir Altamiros urvuose aptinkami įspūdingiausi urvų piešiniai.
• Karlsbado (Carlsbad) urvai JAV Naujosios Meksikos (New Mexico) valstijoje.
• Mamuto urvas JAV Kentukio (Kentucky) valstijoje, ilgis 579 km.
• Giliausias pasaulio urvas - Voronija (Kruberis) gylis 2191 m. Abchazija

Lietuvoje

• Didžiausias Lietuvos karstinis urvas – Karvės Ola
• Giliausias Lietuvos karstinis urvas – Žalsvasis šaltinis
• Vienintelis Lietuvoje kvartero dariniuose – Čiobiškio urvas