Vokė

Vokė − upė pietryčių Lietuvoje; Neries kairysis intakas.

Kitos reikšmės – Vokė (reikšmės).

Vokė
Vokė ties Mūrine Voke
Ilgis	35,8 km
Baseino plotas	572,7 km²
Vidutinis debitas	4,9 m³/s
Ištakos	Papis
Žiotys	Neris
Šalys	Lietuva
Vikiteka	Vokė

Vokė išteka iš Papio ežero (kartais ištaka laikomas Papio kanalas, prasidedantis šalia Merkio). Aukštupyje teka į šiaurės rytus, už Juodšilių pasuka į šiaurės vakarus, prateka Grigiškes. Įteka į Nerį žemiau Grigiškių, 141 km nuo pastarosios žiočių.

Didžiausi intakai: Krempė, Asdrė (dešinieji), Rudamina (kairysis).

Ties Mūrine Voke (9 km nuo žiočių) ir ties Grigiškėmis (3 km) Vokė patvenkta (Mūrinės Vokės ir Grigiškių tvenkiniai). Didžioji vagos dalis sureguliuota. Įsteigtas Vokės hidrografinis draustinis ir Vokės senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinis.

Gyvenvietės prie Vokės: Papiškės, Melekonys, Pagiriai, Vaidotai, Baltoji Vokė, Vilnius (Vaidotai, Kazbiejai, Trakų Vokė, Gureliai, Liudvinavas, Mūrinė Vokė), Grigiškės, Salos.

Tiltas per Vokę Vilniaus apylinkėse

Vokė ties Vaidotais

Ekosistema ir rekreacija

Vokė, nors trumpa ir teka per keletą gyvenviečių, išlieka pakankamai „laukinė“ upė. Dažnai matyti vandens paukščių, daugiausia ančių, bei vandens gyvūnų – ūdrų ir vandens žiurkių, bei jų pakrantėse paliktų lukštentų kriauklių geldelių. Kadangi upė yra neilga, net ir po stipraus lietaus ji palyginus greitai išskaidrėja.

Vokės ištakos ir žiotys yra netoli nuo Vilniaus, tai labai patogu vilniečiams praleisti kelias valandas ar visą savaitgalį žvejojant ar plaukiant šia upe. Upė teka pro Trakų Vokę. Dabar 16 ha parke auga apie 50 įvairiausių rūšių medžių ir krūmų. Šimtamečių parko medžių apsuptyje stovi neorenesanso stiliaus rūmų ansamblis, pastatytas apie 1830 m. pagal garsaus to meto italų kilmės architekto L. J. Markonio projektą.

Istorija

Vokės žiotys Grigiškėse

Vokė (Wake) minima XIV a. Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose.^[1]

Upėvardis Vokė, manoma, kilo nuo žodžių voktis, vokti („valyti, nuimti javus, tvarkyti“)^[2].