Čeng Hungas

Čeng Hungas – istorinis regionas ir karalystė Pietryčių Azijoje, šiuo metu padalintas tarp keturių valstybių. Jis sudaro šiaurinį dabartinio Laoso pakraštį, Junano Sišuangbanos prefektūrą, rytinį Mianmaro kampą, šiaurės vakarinį Vietnamo kampą. Jo pagrindinis miestas yra Dzinghongas Kinijoje, iš kurio ir kilęs pavadinimas.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pietryčių Azijos istorinis regionas Čeng Hungas (ᦋᦵᧂᦣᦳᧂᧈ)
Šalis	šiaurės Laosas, pietų Junanas
Tautos	tai lu
Laikotarpis	1180-1911
Miestai	Dzinghongas
Ankstyvieji tajų kultūriniai regionai: Muang Thaeng, Muang Sua, Muang Phuanas, Muang Čiang Hungas, Muang Hiranas

Alternatyvūs regiono pavadinimai yra Heokamas, Čeli (kin. 車里, pinyin: Cheli), Sipsongpana.

Geografija

Regiono centras per visą istoriją buvo Dzinghongo (Čenghungo) miestas Mekongo slėnyje. Tai - kalnuotas kraštas, vagojamas siaurų upių slėnių, menkai tinkamas žemdirbystei, šiauriausias iš tradicinių tajų gyvenamų regionų. Kraštas pietryčiuose ribojasi su kalnuotomis Vietnamo tajų gyvenamomis teritorijomis (dab. šiaurės vakarų Vietnamas), pietuose - su Muang Sua (dab. Laose), pietvakariuose - su Lanna, o vakaruose - su šanų kraštu (Kengtungo šalimi). Pagrindinė regiono etninė grupė yra tai lu ("žalieji tajai") giminingi šanams.

Istorija

Tai lu buvo viena iš seniausių tajų etninių sub-grupių, tikriausiai gyvenusi regione nuo labai senų laikų. Legenda pasakoja, kad tajų pirmasis valdovas, valdęs jų protėvynėje Muang Thaenge, atidavė šią teritoriją savo sūnui Khun Palanh. Apie ankstyvąją regiono istoriją žinoma nedaug, tikriausiai tuo metu krašte viešpatavo Nandžao, hegemonijos siekė Khmerų imperija.

XII a. valstybę įkūrė kunigaikštis Jueangas, kuris pavergė akha bei kitas kalnų gentis, ir įtvirtino tajų valdžią. Kitas karalius Inmuengas išplėtė karalystės teritorijas: jam duoklę mokėjo kitos to meto tajų karalystės Muang Sua, Muang Thaengo, Kengtungo ir Ngoenjango regionuose. Tai buvo galingiausia ankstyvoji tajų valstybė. Jos įtakos areale migravo žalieji tajai, kurie apgyvendino visą regioną.

XIII a. Mongolų imperija, nukariavusi Dali, įjungė ir Čenghungą, kuri tapo duokline valstybe. Mongolai valstybėje įkūrė naują dinastiją - Dao, kuri valdė karalystę iki pat XX a. vidurio. Nuo tada kinų šaltiniuose valstybė tapo žinoma kaip Čeli.

Po XIII a. karalystė niekada neatkūrė buvusios galybės, kadangi tuo metu sustiprėjo piečiau buvusios tajų valstybės, kadaise duoklininkės. XIII a. pabaigoje ji pati buvo priversta mokėti duoklę Lannai, iš kurios į valstybę atėjo aukštesnio lygio kultūra: Theravados budizmas, rašto sistema, meno stilius. Nuo XVI a. nusilpus Lanna, karalystė pradėjo mokėti duoklę Mianmaro Taungu dinastijai. Nuo tada karalystė įgijo dar vieną pavadinimą - Sipsongpana, kas tajų kalba reiškė "12 panna". Panna buvo administracinis vienetas, prilygęs maždaug 1000 ryžių laukų, į kuriuos buvo padalinta valstybė.

Nuo XVIII a. karalystė mokėjo duoklę iš karto trims valstybėms - Kinijai, Mianmarui ir Tailandui. Per šį laikotarpį ji galutinai virto nusiaubta provincija. Tailando karalius, siekdamas apgyvendinti karo nusiaubtus regionus šiauriniame Tailande, ją dar labiau ištuštino, priverstinai keldamas Čeng Hungo gyventojus į Tailandą. 1847 m. mirus karaliui Mahavanui, karalystėje prasidėjo įpėdinystės karas, kurio metu atskiri įpėdiniai siekė Mianmaro, Kinijos ar Tailando paramos. Tai lėmė šių valstybių armijų susidūrimus regione, kas dar labiau jį nusiaubė ir sukėlė gyventojų egzodą į šiaurinį Tailandą. Karalystės likučiai aplink sostinę buvo absorbuoti Kinijos, kaip vasalas. Karalystė oficialiai panaikinta po Čingų imperijos žlugimo 1911 m. Į Kinijos Liaudies Respubliką ji įjungta 1953 m.