Šuolis į tolį
From Wikipedia, the free encyclopedia
Šuolis į tolį – lengvosios atletikos rungtis, kurios metu nuo specialios žymos sportininkas įsibėgėja ir atsispiria nuo specialios lentelės. Nuo jos ir matuojamas šuolio ilgis. Atlikęs šuolį sportininkas krenta į smėlio dėžę, šalia kurios yra dažniausiai kas dešimt centimetrų sugraduota ruletė. Nuo 1896 m. olimpinių žaidynių šuolis į tolį įtrauktas į olimpinę programą. 1900 m. - 1912 m. olimpinėse žaidynėse buvo paplitęs šuolis į tolį iš vietos. Šuolio į tolį rungtis vykdoma tiek žiemos, tiek vasaros sezono varžybose.