From Wikipedia, the free encyclopedia
Na vitamina eni nu cumpostu urgànicu richiestu comu nutrienti n picca dosi di n'urganismu[1]. N àvutri paroli, nu cumpostu urgànicu è chiamatu vitamina siddu nun poti èssiri sintitizzatu n manera sufficienti di l'urganismu, e devi èssiri ottinuta dâ dieta. Pirciò, lu tèrmini dipenni sia dê circustanzi sia di l'urganismu. P'asempiu, l'àcitu ascòrbicu (vitamina C) eni na vitamina ppi l'omu, ma nun ppô cchiossài di l'àutri armali, mentri la biutina e la vitamina D sunnu richiesti ni l'omu n certi circustanzi. Ppi cunvinzioni, lu tèrmini nun includi àvutri nutrienti essenziali comu sali minirali, àciti grassi essenziali, amminuàciti essenziali (picchì chissi sèrvunu n quantitati cchiù granni), e mancu cunteni l'àvutu nùmmuru di àutri nutrienti chi prumòvinu la saluti, puru siddu sunnu richiesti menu spissu[2]. Trìdici vitamini sunnu oj arricanisciuti universalmenti. Li vitamini sunnu dunca classificati dê loru attivitati biològgichi e chìmichi, nun dê loru strutturi. Varî cumposti chi hàvinu attivitati biològgica assuciata cu na vitamina sunnu ditti pruvitamini, e chissi gruppi sunnu numinati cu lèttiri: p'asempiu, la vitamina A cumprenni lu retinali, lu retinolu e quattru carutinòidi canusciuti. Ppi difinizzioni li pruvitamini si pòtinu cunvèrtiri n na forma attiva dâ vitamina ni l'urganismu, e a li voti si pòtinu virè cunvirtiri l'una ni l'àvutra.
Li vitamini sunnu classificati n basi â sulubilitati: lipusulùbbili o idrusulùbbili. Nti l'omu sunnu ricanusciuti trìdici vitamini:
Li vitamini lipusulùbbili sunnu assurbiti attraversu lu ntistinu grazzi a lipidi. Nguasennuca iddi s'accùmulanu facirmenti, eni cchiù fàcili ca pòrtanu a ipirvitaminosi rispettu ê vitamini idrusulùbbili.
Li vitamini idrusulùbbili sunnu vilocimenti escreti e difficirmenti assurbiti: ppi chissu, eni mpurtanti nutricàrisi cu cibi ca contèninu cunsistenti quantitati di chissi cumposti di jornu n jornu. Multi vitamini idrusulùbbili sunnu sintitizzati da batteri.
Agni vitamina eni tipicamenti usata n diversi riazzioni, e ppi chissu havi sparaggî funzioni.
Nomi ginèrici pâ discrizzioni dê vitamini |
Pruvitamini (lista nun cumpreta) | Sulubbilitati | Dosi giurnaliera cunsigghiata (pô màsculu di 19–70 anni d'etati)[3] |
Malatìi di dificienzi | Massima dosi cunsigghiata (UL/jornu)[3] |
Malatìi di eccessu |
---|---|---|---|---|---|---|
Vitamina A | Ritinolu, ritinali, e quattru carutinòidi cumpresu lu β caruteni |
Lipusulùbbili | 900 µg | Nictalupìa, ipirchiratosi, cheratumalacia[4] | 3.000 µg | Ipirvitaminosi A |
Vitamina B1 | Tiamina | Idrusulùbbili | 1,2 mg | Beriberi, sìndrumi di Wernicke-Korsakoff | N/D[5] | Nturpidimentu masculari, rilassamentu a àvuti dosi[6] |
Vitamina B2 | Ribuflavina | Idrusulùbbili | 1,3 mg | Aribuflavinosi | N/D | |
Vitamina B3 | Niacina, nicutinamidi | Idrusulùbbili | 16,0 mg | Piddagra | 35,0 mg | Dannu ô fìcutu (n dosi > 2 g/jornu)[7] e àutri prubblemi. |
Vitamina B5 | Àcitu pantutènicu | Idrusulùbbili | 5,0 mg[8] | Paristisìa | N/D | Diarrìa, pussìbbili nàusia e pirosi.[9] |
Vitamina B6 | Piridussina, piridussamina, piridussali | Idrusulùbbili | 1,3–1,7 mg | Animìa[10], niurupatìi pirifèrichi. | 100 mg | Disfunzioni dâ propriucizzioni, danni ê nervi (n dosi > 100 mg/jornu) |
Vitamina B7 | Biutina | Idrusulùbbili | 30,0 µg | Dirmatìti, enteriti | N/D | |
Vitamina B9 | Àcitu fòlicu, àcitu fulinicu | Idrusulùbbili | 400 µg | Megalublastosi, dificienzi duranti la prinnizza assuciati cu difetti cungèniti comu chiddi lijati a prubblemi nâ chiusura dô tubbu niurali, p'asempiu la spina bìfida e la labiupalatuschisi. | 1.000 µg | Poti ammucciari li sìntumi dâ dicicienza di vitamina B12, àutri effetti. |
Vitamina B12 | Cianucobalamina, idrossicubalamina, mitilcubalamina | Idrusulùbbili | 2,4 µg | Megalublastosi[11] | N/D | Rash cutàniu simili a l'acni (puru siddu la causalitati nun eni stata difinitivamenti pruvata) |
Vitamina C | Àcitu ascòrbicu | Idrusulùbbili | 90,0 mg | Scurbutu | 2.000 mg | Ipirvitaminosi C |
Vitamina D | Ergocalcifirolu (vitamina D2), culicalcifirolu (vitamina D3) | Lipusulùbbili | 5,0 µg–10 µg[12] | Rachitismu e osteumalacìa | 50 µg | Ipirvitaminosi D |
Vitamina E | Tocufirolu, tocutrienolu | Lipusulùbbili | 15,0 mg | La dificienza eni veru rara; dèbbuli animìa emulìtica nê nunnati.[13] | 1.000 mg | Ncrimintata nsufficienza cardìaca[14] |
Vitamina K | Filluchinoni, minachinoni | Lipusulùbbili | 120 µg | Diatesi emurràggica | N/D | Ncrementu dâ cuagulazzioni n pacenti c'assùminu warfarina.[15] |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.