Baltakamienė pušis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Baltakamienė pušis (Pinus albicaulis) – pušinių šeimai (Pinaceae) priklausanti spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi JAV ir Kanados vakaruose: Uoliniuose, Kaskadiniuose, Pakrantės kalnuose, atskiruose kalnų masyvuose Kalifornijoje ir Nevadoje.
Pinus albicaulis | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Baltakamienė pušis (Pinus albicaulis) | ||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Aukštis iki 21 m, kamieno skersmuo iki 150 cm. Kamienas status arba išsikraipęs, laja kūgiška, vėliau nereguliariai išsišakojusi. Žievė balkšvai pilka, iš toli atrodo balta; senstant aižėja į plokšteles. Spygliai 3-7 cm ilgio, 1-1,5 mm pločio, susitelkę po 5. Vyriški kankorėžiai iki 10-15 mm ilgio, raudoni. Moteriški Kankorėžiai kiaušiniški, pilki ar tamsiai purpuriniai, 4-8 cm ilgio, patys neprasiveria (juos išaižo ir sėklas išbarsto gyvūnai). Sėklos 7-11 mm ilgio, be skristuko, valgomos.
Baltakamienė pušis labai ilgaamžė, gali augti virš 1000 metų. Medis auga kalnuose, 1300-3700 m aukštyje, kartais sudaro medžių liniją. Pušies sėklos nuo seno vartojamos indėnų sališų. Iš jų gaminti miltai.[1]
- Labai senos pušies liekanos
- Motriški kankorėžiai
- Augavietė Kalifornijoje