Esperanto
tarptautinė kalba / From Wikipedia, the free encyclopedia
Esperanto – labiausiai paplitusi dirbtinė kalba, turinti daugiau nei 100 tūkst. vartotojų.[2][3][4] Kalbos pavadinimas kilęs iš pseudonimo (Dr. Esperanto), kuriuo naudojosi Liudvikas Zamenhofas spausdindamas pirmą savo darbą šia tema. Pažodžiui tai reiškia „tas, kuris tikisi“.[5] Jis pirmąją esperanto kalbos knygą Unua Libro („Pirmoji knyga“) išspausdino 1887 m.[2] Kurdamas kalbą, L. Zamenhofas norėjo, kad ją būtų galima lengvai išmokti ir kad ji taptų pagalbine tarptautine kalba, antrąja kalba visiems pasaulyje.
Esperanto Esperanto | |
---|---|
Kūrėjas | L. L. Zamenhofas |
Vartojimas | Tarptautinė kalba |
Kalbančiųjų | Gimtoji: ~1000;[1]
Laisvai: ~100 tūkst. |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | eo |
ISO 639-2 | epo |
ISO/DIS 639-3 | epo |
L. Zamenhofas pirmajame esperanto vadovėlyje su žodynu Lingvo internacia: Antaŭparolo kaj plena lernolibro („Tarptautinė kalba: Įžanga ir pilnas vadovėlis“) apribojo savo pradinį pasiūlymą minimaliu gramatikos išdėstymu ir nedidele žodžių atsarga. Pradinėje kalbos stadijoje būta apie tūkstančio šaknų, iš kurių buvo galima sudaryti dešimt-dvylika tūkstančių žodžių. Šiandien esperanto kalbos žodynuose esama 15 000-20 000 šaknų, iš kurių galima sudaryti šimtus tūkstančių žodžių. Esperanto kalbos akademija kontroliuoja jos raidos tendencijas. Esperanto kalba laikoma visiškai išsivysčiusi, turi visas išraiškos priemones ir savo kalbančiųjų bendruomenę, paplitusią visame pasaulyje. Ši kalba yra dėstoma kai kuriose mokyklose. Daugelis universitetų yra įtraukę esperanto kalbą į lingvistikos kursą, kai kuriuose ji yra atskiras studijų dalykas. Vadovėliai ir didaktinė medžiaga egzistuoja daugiau kaip šimtu kalbų.
1905 m. Prancūzijoje įvyko pirmasis esperantininkų pasaulinis kongresas, kurie teberengiami kasmet. 1908 m. įkurta Pasaulinė esperantininkų sąjunga (Universala Esperanto-Asocio, UEA) ir Esperanto akademija. Iš pradžių kalba prigijo Rusijos imperijoje (vienas pirmųjų kalbos šalininkų buvo Levas Tolstojus[4]). Tačiau XX a. kalba buvo uždrausta, jos vartotojai persekiojami, ir Stalino (kaip „kosmopolitų“ kalba), ir Hitlerio (kaip žydų kalba, nes kalbos kūrėjas Zamenhofas buvo žydas).[4] 1954 m. UNESCO Generalinė asamblėja esperanto pripažino viena svarbių kalbų tarptautiniams ryšiams plėsti, ir tarp UNESCO ir UEA buvo užmegzti konsultaciniai santykiai. UEA sudaro aktyviausi esperanto bendruomenės nariai, ji turi savo skyrius 62 šalyse, o individualių narių yra dvigubai didesniame šalių skaičiuje. UEA taip pat turi patarėjo statusą Jungtinėse Tautose, UNICEF (Tarptautinės pagalbos vaikams fonde), Europos Taryboje, Amerikos Valstybių Organizacijoje ir Tarptautinėje Standartizacijos Organizacijoje (ISO).