Gorijo
From Wikipedia, the free encyclopedia
Gorijo (kor. 고려, 高麗, Koryŏ) – Korėjos karalystė, įkurta 918 m., nacionalinio susiskaldymo laikotarpiu, vadinamu vėlesniųjų trijų karalysčių laikotarpiu, suvienijusi ir valdžiusi Korėjos pusiasalį iki 1392 m.[1]
Gorijo kor. 고려 (高麗) | |||||
| |||||
| |||||
1389 m. Gorijo žemėlapis | |||||
Sostinė | Kesongas | ||||
Kalbos | korėjiečių | ||||
Religija | Budizmas, Konfucianizmas, Daoizmas, Šamanizmas | ||||
Valdymo forma | Monarchija (918–1392) Karinė diktatūra (1170–1270) | ||||
Era | Viduramžiai | ||||
- Taejo karūnavimas | 918 m., 918 | ||||
- Gongyang abdikacija | 1392 m. | ||||
Šiuo metu priklauso: | Šiaurės Korėjai Pietų Korėjai |
Visą savo gyvavimo laikotarpį Gorijo buvo žinoma kaip Korėjos „budizmo aukso amžius“.[2] Būdamas valstybine religija, budizmas pasiekė didžiausią įtaką Korėjos istorijoje – XI a. vien sostinėje buvo 70 šventyklų.[3] Gorijo klestėjo prekyba, o pirkliai atvykdavo net iš Artimųjų Rytų.[4][5] Sostinė dabartiniame Kesonge, Šiaurės Korėjoje, buvo prekybos ir pramonės centras.[6] Gorijo buvo didžiųjų Korėjos meno ir kultūros pasiekimų laikotarpis.[7]
Savo klestėjimo laikotarpiu Gorijo nuolat kovojo su šiaurės imperijomis, kaip antai Kidanių imperija, Dzin dinastija. Ji taip pat puolė Mongolų ir Juanų dinastiją ir susigrąžino teritorijas, kai Juanų dinastija sunyko.[8] Nors Gorijo labai vertino švietimą ir kultūrą, karo metu ji galėjo sutelkti didelę karinę galią.[9][10] XIV a. Gorijo gynėsi nuo didžiulių Raudonųjų turbanų sukilimo armijų iš Kinijos ir profesionalių japonų piratų.[11][12][13][14] Per paskutinį išpuolį prieš Mingų dinastiją generolas Yi Seong-gye įvykdė perversmą ir užbaigė Gorijo dinastiją.[15]