Laikinumas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Laikinumas (skr. अिनत्य, anitya, pali अिनच्च anicca, jap. 無常 = mujō) – viena iš pamatinių budizmo doktrinų. Ji teigia, kad absoliučiai visa būtis yra laikina ir kintanti, nėra nieko pastovaus ar amžino.[1]
Laikinumas yra artimai susijęs su kita budizmo sąvoka – nesavastingumu, pagal kurią niekas neturi jokios esencijos, amžinos savasties ar nekintančios sielos.