Nazalizacija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Nazalizacija – fonetikoje vadinamas garso tarimas nuleidžiant minkštąjį gomurį, dėl ko dalis oro išeina ne pro burną, bet pro nosį. Archetipinis nazalinis (nosinis) garsas yra [n].[1]
Tarptautiniame fonetiniame raidyne nazaliniai garsai žymimi tilde, pvz., [ã].[2] Abėcėlėse užrašomi tilde (ã) arba nosine raide (ą).[3]
Nosinių balsių yra tokiose kalbose kaip prancūzų, bretonų, portugalų, lenkų, taip pat dalyje kalbų už Europos ribų (pvz., tupių-gvaranių kalbos). Tačiau dauguma pasaulio kalbų (tarp jų ir lietuvių) naudoja tik orinius balsius.
Dažniausi nosiniai priebalsiai yra [m], [n] (ir [ŋ]).[4] Šios raidės dar vadinamos nosinėmis pauzėmis, nes po jų tarimo oro tėkmė yra visai sustabdoma. Įvairiose pasaulio kalbose yra didelė nasalinių priebalsių įvairovė, pavyzdžiui, pietų arabų kalbose nasalizuoti pučiamieji priebalsiai [z̃], umbundu kalboje yra nasalinis garsas [ṽ], gvaranių kalboje[5] yra nazaliniai prieblsiai [g̃], [ỹ]. Tik ~2,3 % pasaulio kalbų visai neturi nosinių priebalsių.
Dar yra nosiniai pučiamieji priebalsiai (vadinami narealiniais), kuomet garsas skleidžiamas tik per nosį, nenaudojant burnos. IPA sąraše žymimas tilde ir trema, pvz., [n͋]. Tačiau tokie garsai nenaudojami nei vienoje natūralioje kalboje.
Denazaliniai garsai yra tokie, kurie tariami per nosį dėl patologinių priežasčių (peršalimo, pertvaros pažeidimo) ir vadinami nosiniu balsu.[1] Tačiau lingvistiškai tokie garsai nėra nagrinėjami.