Samanidų imperija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Samanidai (pers. سامانیان = Sāmāniyān) - (875–999 m.) buvo Persijos dinastija Vidurinėje Azijoje ir Rytų Irane, kurios pavadinimas kilo iš jos įkūrėjo Samano Chodos. Tai buvo viena pirmųjų tautinių iranėnų dinastijų po arabų užkariavimo ir Sasanidų imperijos žlugimo.
Trumpi faktai
سامانیان Samanidai | ||||
Abasidų Kalifato emyratas | ||||
| ||||
Sostinė | Balchas, Buchara | |||
Valdymo forma | Emyratas | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Atsiskyrimas nuo safaridų | 892 m., 892 | |||
- Karachanidai užima Bucharą | 999 m. | |||
Uždaryti
Samanidų valstybė laikoma tadžikų tautos ir valstybės pradžia[1]. Jų valdymas truko 102 metus ir 10 dienų, o jų teritorija didžiausio išsiplėtimo metu apėmė Chorasaną, Rajų, Transoksianą, Tabaristaną, Kermaną, Gorganą ir sritį į vakarus nuo Isfahano provincijos.