Vega
ryškiausia žvaigždė Lyros žvaigždyne / From Wikipedia, the free encyclopedia
Vega, α Lyr – ryškiausia žvaigždė Lyros žvaigždyne, 5-a pagal ryškumą naktinio dangaus žvaigždė ir 2-a pagal ryškumą šiaurės dangaus sferoje. Kosminiais mastais Vega yra artima žvaigždė, vos už 25 šviesmečių. Lietuvoje matoma, kartu su Denebu ir Altayru sudaro „Vasaros trikampį.“ Palyginti su kitomis žvaigždėmis yra jauna žvaigždė, jai vos 455 milijonai metų.
Epocha J2000 | |
---|---|
Spektrinė klasė | A0V |
Rektascensija | 18 h 36 min 56.33635 s |
Deklinacija | +38° 47' 01.2802" |
Atstumas | 25.04 ± 0.7 šm |
Regimasis ryškis (V) | 0,03 |
Fizikinės charakteristikos | |
Masė | 2.135 ± 0.074 MS |
Spindulys | 2.26 × 2.78 RS |
Spalva (B-V) | +0.00 |
Spalva (U-B) | -0.01 |
Absoliutinis ryškis (V) | 0.58 |
Šviesis (V) | 37 ± 3 LS |
Paviršiaus temperatūra | 9602 ± 180 K |
Dėl didelio ryškio Vega visais laikais buvo labai tyrinėjama astronomų, dėl to galima teigti, jog Vega yra labiausiai ištirta žvaigždė (po Saulės). 12000 metų pr. m. e. ji buvo šiaurinė žvaigždė ir vėl beveik ja taps 13727 metais, kai Vegos deklinacija bus +86°14'.[1] Vega – pirmoji nufotografuota žvaigždė, pirmoji žvaigždė, kurios užregistruotas spektras (neskaitant Saulės), taip pat pirmoji žvaigždė, kuriai įvertintas paralaksas.
Vega yra dešimt kartų jaunesnė už Saulę, bet kadangi jos masė 2,1 karto didesnė, žvaigždės gyvavimo pagrindinėje sekoje trukmė turėtų būti apie dešimt kartų trumpesnė nei Saulės. Šiuo metu abi žvaigždės artėja prie savo gyvavimo pagrindinėje sekoje vidurio. Infraraudonųjų spindulių diapazone buvo aptiktas proplanetinis diskas aplink Vegą. Tačiau dėl aukštos temperatūros žvaigždės planetose (jei tokių yra) gyvybė negalėtų egzistuoti. Kita vertus, nepaprastai ryškiai žvaigždei lemta nugyventi gana trumpą gyvenimą, dėl to jos sistemos planetose gyvybė nespėtų susiformuoti. Vega išsiskiria ir tuo, kad yra nemetalinga žvaigždė (turi nepaprastai mažai cheminių elementų su aukštesniu atominiu skaičiumi nei helio).[2]