Žygimantas Senasis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Žygimantas Senasis (lenk. Zygmunt I Stary; 1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – Jogailaičių dinastijos LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548).
Žygimantas Senasis | |
---|---|
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis | |
Jogailaičiai | |
Gimė | 1467 m. sausio 1 d. Kozenicai |
Mirė | 1548 m. balandžio 1 d. (81 metai) Krokuva |
Palaidotas (-a) | Vavelio katedra |
Tėvas | Kazimieras Jogailaitis |
Motina | Elžbieta Habsburgaitė |
Sutuoktinis (-ė) | Barbora Zápolya Bona Sforca |
Vaikai | Ona Jadvyga Žygimantas Augustas Izabelė Jogailaitė Ona Jogailaitė Kotryna Jogailaitė |
Lenkijos karalius | |
Valdė | 1506 m. – 1548 m. (~42 metai) |
Karūnavimas | 1507 m. sausio 24 d. |
Pirmtakas | Aleksandras |
Įpėdinis | Žygimantas Augustas |
Lietuvos didysis kunigaikštis | |
Valdė | 1506 m. – 1548 m. (~42 metai) |
Pirmtakas | Aleksandras |
Įpėdinis | Žygimantas Augustas |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Žygimantas Senasis |
Parašas | |
Penktas Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės (lenk. Elżbieta Rakuszanka) sūnus, nuo 1499 m. valdė Gloguvą Silezijoje, o 1504 m. tapo Lužicos markgrafu bei visos Silezijos valdovu. Per trumpą laiką jo teisinės ir administracinės reformos pavertė tas teritorijas pavyzdinėmis valstybėmis. 1506 m. po brolio Aleksandro I mirties tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi.
Seimo reikalavimu siekiant užtikrinti gynybinę sutartį ir sulaukti įpėdinio 1512 m. vedė Barborą Zapolya, Vengrijos magnato Stepono Zápolya dukterį. Ji mirė po trejų metų ir susilaukė tik dukterų. 1518 m. Žygimantas vedė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimilijono dukterėčią Boną Sforcą, su kuria susilaukė sūnaus Žygimanto Augusto ir keturių dukterų. Jo duktė Kotryna vėliau ištekėjo už Švedijos karaliaus Jono III, iš kurio kilo Vazų dinastijos karaliai.[1]
1521 m. Žygimanto Senojo kariuomenė, vadovaujama vieno svarbiausių patarėjų Jano Tarnovskio, nugalėjo Teutonų Ordiną, kuris valdė Rytų Prūsiją. 1525 m. Teutonų Ordino didysis magistras Albertas perėjo į liuteronybę ir sutiko tapti Žygimanto Senojo vasalu mainais už pasaulietinio Prūsijos kunigaikščio titulą. Tuomet Albertas paleido ordiną, o Prūsija tapo vasaline Lenkijos valstybe. Po paskutinio Piastų dinastijos Mazovijos valdovo mirties 1529 m. Žygimantas įjungė Mazovijos kunigaikštystę į Lenkijos valstybę. Vadovaujama J.Tarnovskio Žygimanto Senojo kariuomenė 1531 m. nugalėjo įsiveržusią Moldavijos kariuomenę Obertyne bei 1535 m. nugalėjo Maskvos kariuomenę ir apsaugojo Abiejų Tautų Respublikos rytines sienas.[1]
Veikiamas žmonos Žygimantas Senasis kvietės į Krokuvą Italijos menininkus ir skatino Italijos Renesanso lenkiškojo varianto raidą. Nors ir buvo uolus katalikas, tačiau toleravo stačiatikybę ir užtikrino apsaugą žydams. Iš pradžių griežtai priešinosi liuteronizmui, tačiau vėliau susitaikė su jo plitimu Lenkijoje.[1]