Afrėka
žemīnā From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Afrėka - ontros palē dėdoma (pu Azėjės) ė palē gīvėntuoju skaitliu žemīns, esontis terp Atlanta ėr Indėjės ondėnīnu. Ožem 29,2 mln. km², so saluom - 30 244 050 km², Afrėkas žemīns sodara 20,3% svieta sausomuos ėr anamė gīven 18% Žemės gīvėntuoju (1,4 mlrd. žmuoniū). Jauniausis žemīns palē gīvėntuoju amžiu. Afrėkuo veikiausē ėš vėsū žemīnu aug gīvėntuoju skaitlios. Žemīna ėlgoms - aple 8000 km šiaurės - pėitū krīptėm ėr aple 7500 km vakarū - rītū.
Afrėkas pavadėnėms kėla nu Afridi gėntėis, katra gīvena šiaurės Afrėkuo pri Kartagėnas. Ruomienā Afrėka vadėna tik vėina ėš pruovincėju nūdėinas šiaurės Afrėkuo.
Kartās sakuoma īr, ka Afrėka nie atskėrs žemīns, bet karto so Eurazėjė sodara vėina Eurafrėkas žemīna.
- Pluotībė – 30,319 mln. kvadratėniu km;
- Gīvėntuoju skaitlios – 1,4 mlrd.;
- Aukštiausis kalns – Kilimandžars – 5895 m;
- Žemiausė vėita – Asalė ežers – 153 m žemiau jūras līgė;
- Ėlgiausė opė – Nėls – 6671 km;
- Dėdliausis ežers – Viktuorėjė – 69 000 kvadratėniu km;
- Dėdliausė valstībė palē gīvėntuoju skailio – Nigerėjė – 231 mln.;
- Dėdliausė valstībė palē pluotībė – Alžīrs – 2,38 mln. kvadratėniu km;
- Dėdliausis miests – Laguosos – 21 mln. gīvėntuoju.
Antropuoluogu skaituoms dėdliausē genetėškā ivairio žemīno, bo žmuonis čė gīvena ėlgiausē. Rītėnis Afrėkas šmuots īr tēpuogė vėita, kor pėrmė̄jė žmuonis Homo sapiens atsėrada (tas toriejė nutėktė prīš 350-260 tūkstontmetiu. Ligė tuol čiuonās gīvava hominėdu klads ė anū pruotievē gīvena 7 mln. metu.
Puolitėškā žemīns organėzouts i Afrėkas Sājonga, katrā prigol mažne vėsas Afrėkas šalis. Glabnas vieras žemīnė - krėkštiuonībė (49 %) ėr islams (42 %). Da daug vierėjontiu i tradėcėnės vieras (8 %).
Remove ads
Šalīs Afrėkuo
Remove ads
Šaltenē
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads