Egėpts

Egėpta Arabu Respoblėka (Egėpts vuo Egipts, arab. جمهوريّة مصر العربية) īr šiaurės rītū Afrėkas valstībė. Egėptėitē īr gausiausė šiaurės rītū Afrėkas tauta, vuo pati šalės - dėdliausia arabėška valstībė. Egėpts dėdlē garsos senūjū civilėzacėjū palikėmu ė svieta masta istuorėnēs pamėnklās: piramidėm, sfėnksu, šventīkluom ėr farauonū kapās. Nūnā Egėpts īr glabnos puolitėnis ė koltūrėnis arabu svieta cėntros.

جمهورية مصر العربية
(vieleva) (gerbs)
Valstībėnis gimnos: Bilady, Bilady, Bilady
Valstībėnė kalba	Arabu kalba
Suostėnė	Kairs
Dėdliausės miests	Kairs
Prezidėnts	Abdel Fattah el-Sisi
ministros pėrmėninks	Moustafa Madbouly
Pluotībė  — Vėsos	36-a 1 001 450[1] km2
Gīvėntuoju  — Vėsė (2022)  — Gīvėntuoju tonkoms	15-a 107 770 524[1] 107 žm./km2
BVP  — Bėndros (2020)  — vėinam gīv.	20-a 1223,040 mlrd. $[1] 12000 $[1]
Valiota	Egėpta svars
Čiesa zuona	(UTC+2)
Liousoms -JK	1922 m.
Internets	eg
Tilipuona kuods	+20

Istuorėjė

Arabėšks Egėpta ožvadėnims Mişr īr semitėška kėlėma ė znuočie „šalės“ arbe „valstībė“. Senuobės egėptėitē sava šali vadėna „Msr“ (žemė, šalės), vuo „Kemet“ (jouds). Graikėšks ožvadėnims Aigyptos kėla nu senuobės egėptėitiu Chet Ka Pta – „Pta dūšės rūmā“.

Viera

Aple 90 pruoc. žmuoniū īr mosolmuonā, uvo aple 10 pruoc. - krėkštiuonē.

Koltūra

Egėpts tor baguota istuorėjė ė koltūra, sėikontė tūkstontius metu, pradedont farauonu koltūra, paskiau krėkštiuonėška, vuo da vieliau mosolmuonėška. Egėpta civilizacėjė tarp seniausiu svieta civilizacėju īr.

Egėpta tradėcėnė profesiuonalė mozėka itakuojė Senuobės Egėpta, Irana, Torkėjės, Kaukaza tautū, Ispanėjės, Bizantėjės, arabu mozėkėnės koltūras. Seniausiu liaudėis dainiu skvarmas ir žonrā sosėjė̄n so huda, karavana dainė, katros rėtmos bova palē kopranogarė žėngsnė.

Auksėnė populēriuos mozėkas omžiaus mozėkontās laikuomė Sajeds Darvišos, Um Kalsum, Mohameds Abdelis Vahabs ė Abdelis Halims Hafezos.

Sfėnksos ė Gizuos piramidė