JAV

JAV (pėlns pavadėnėms - Jongtėnės Amerėkas Valstėjės, onglėškā: United States of America, USA) - valstībė Šiaurės Amerėkuo. JAV prasided vėinam šmuotė pri Atlanta ondėnīna ė bėngas pri Ramiuojė ondėnīna. Nu 1959 m. ligė daba tor 50 valstėju. JAV prigol terituorėjės Karėbū jūruo (Puerto Riks) ė Ramejėm ondėnīnė (Mėdviejos, Guams). Magtīngiausė svieta akuonuomėka. Palē pluotībė ė palē gīvėntuoju skaitlio svietė īr tretė.

United States of America
JAV vieleva JAV gerbs
Valstībėnis gimnos: JAV gimnos
Valstībėnė kalba	nenostatīta (tėktās kai katruos valstėjuos) Faktėškā - onglu kalba
Suostėnė	Vašingtons
Dėdliausis miests	Niujorks
Valstībės vaduovā	Duonalds Tramps Prezidėnts JD Vance Viceprezidėnts
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	9 631 418 km² (3) 4,875%
Gīventuoju  - 2006 lėipa (progn.)  - Tonkoms	298 444 215 (3) 30,99 žm./km² (139)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2005 (progn.) 12 410,00 mlrd. $ (1) 42 000 $ (4)
Valiota	JAV duoleris ($)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	nuo UTC-5 iki UTC-11 taikuoms na vėsor
Naprīgolnoms Paskėlbta Pripažėnta	nu Jongtėnės Karalīstės 1776 lėipas 4 1783 rogsiejė 3
Interneta kuods	.US .UM .EDU .GOV .MIL
Šalėis tel. kuods	1

Istuorėjė

1607 m. Šiaurės Amerėkuo ikorta pėrmuojė onglu koluonėjė - Džeimstauns Virdžinėjuo. 1626 m. uolandā ikūrė Nauja Amsterdama, paskiau palėkosi i Niojuorka.

Geograpėjė

Vėsa glabna Jongtėniu Amerėkas Valstėju terituorėjė pargoldīta vakarū posrotolie: ana tēsos nu Ramejė ondėnīna pakrontės vakarūs ligė Atlanta ondėnīna rītūs. Pėitrītiūs valstībē atsėver Meksėkas ilonka, pėitūs ana tor robežio so Meksėka ė šiaurie - so Kanada.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Glabns straipsnis: JAV valstėjės

JAV valstėjės (skliaustūs suostėnė ė JAV pašta sėstemuo nauduojams žīmiejėms):

Aidahs (Boisė, ID) Ajova (De Moins, IA) Alabama (Montgomeris, AL) Aleska (Džuns, AK) Arizona (Finiksos, AZ) Arkanzasos (Litl Roks, AR) Delavers (Doverės, DE) Džordžėjė (Atlonta, GA) Florida (Talahasis, FL) Havajē (Honolulu, HI) Ilinuojos (Springfilds, IL) Indijana (Indijanapolės, IN) Juta (Solt Leik Sitės, UT) Kalifornėjė (Sakraments, CA) Kanzasos (Topeka, KS) Kentukės (Frankforts, KY) Kolorads (Denverės, CO) Kolumbėjės apīgarda (Vašingtons, DC; nator valstėjės statosa) Konektėkots (Hartfords, CT) Luizijana (Baton Ružos, LA) Masačiusetsos (Bostons, MA) Meins (Ogasta, ME) Merilends (Anapolės, MD) Mėčėgans (Lansings, MI) Mėnesouta (Sent Pols, MN)

Mėsėsėpė (Džeksons, MS) Mėsūrės (Džeferson Sitės, MO) Montana (Helena, MT) Naus Džersės (Trentons, NJ) Naus Hampšīrs (Konkords, NH) Nauja Meksėka (Santa Fė, NM) Nebraska (Linkolns, NE) Nevada (Karson Sitis, NV) Niujorks (Olbanis, NY) Ohajos (Kolumbs, OH) Oklahoma (Oklahoma Sitės, OK) Oregons (Salems, OR) Pensėlvanėjė (Harisburgs, PA) Pėitu Dakota (Pirs, SD) Pėitu Karolina (Kolumbėjė, SC) Rod Ailands (Providensas, RI) Šiaurės Dakota (Bismarks, ND) Šiaurės Karolina (Rolės, NC) Teksasos (Ostins, TX) Tenesės (Našvils, TN) Vajomings (Šajens, WY) Vakaru Virdžinėjė (Čarlstons, WV) Vašingtons (Olimpėjė, WA) Vermonts (Montpiljerės, VE) Virdžinėjė (Ričmonds, VA) Viskonsėns (Madisons, WI)

Puolitėnė sėstema

Baltė̄jė paluocē, katrūs gīvėn prezidėnts so šeimīna.

Šalės - federacėjė. Jongtėnėms Amerėkas Valstėjėms prigol 50 valstėju, torontiu rėbuota autonuomėjė, bo federacėnē istatīmā tor pėrmenībė prīš valstėju istatīmus. Valstėjės atskėrā sprend vėdėnius rēkalus, sosėjosius so nūsavībė, sossėikėmo, verslo, valstėjės baudemoujo kuodekso, darba sālīguom.

Nu 1856 m. vėsuotėniu rėnkėmu šalie duomėnou dvė dėdlė partėjė: JAV demuokratu partėjė (pradė - 1824 m.) ė JAV respoblėkuonu partėjė (pradė - 1854 m.)

JAV īr terp vėina itakėngiausiu akuonuomėnio, puolitėnio ė karėnio puožiūrio svieta šalės, noulatėnė JT Saugoma Tarības narie. Glabna JT būstėnė tēpuogė īr Niojuorkė. Daug svieta šaliū tor ambasada Vašėngtuonė ė JAV īr isteigosės ambasadas daugomuo svieta šaliū. Šalīs, so katruom JAV nie ožmezgosės dėpluomatėniu santīkiu - Butans, Irans, Šiaurės Kuoriejė, Sėrėjė, Taivans ė Palestėna.

Žmuonis

Dėdliuojė dalės ėš 300 mėlėjuonu JAV gīventuoju kėlėn ėš imėgrontu, atvīkosiu nu Euruopas. Aple 12,9% gīventuoju īr afroamerėkėitē, daugoma anū īr kėlėn ėš vergū, atvežtū i šali XVII-XVIII omžiūs. Gīven gers šmuots žmuoniū, katrėi īr kėlėma nū Luotīnū Amerėkas ė Azėjės valstībiu.

Dėdliausė miestā
Vėita palē dėdoma	Miests	Valstėjė	Gīvėntuoju skaitlios[1]	Metruopuolėnės srėtėis vėita	Gīvėntuoju skaitlios metruopuolėnie srėtie[2]
1	Niujorks	Niujorks	8 250 567	1	18 818 536
2	Los Andžels	Kalifornėjė	3 849 378	2	12 950 129
3	Čikaga	Ilinuojos	2 833 321	3	9 505 748
4	Hiustons	Teksasos	2 169 248	6	5 539 949
5	Finiksos	Arizona	1 512 986	13	4 039 182
6	Filadelfėjė	Pensilvanėjė	1 448 394	5	5 826 742
7	San Antonėjs	Teksasos	1 296 682	29	1 942 217
8	San Diegs	Kalifornėjė	1 256 951	17	2 941 454
9	Dalasos	Teksasos	1 232 940	4	6 003 967
10	San Chosė	Kalifornėjė	929 936	30	1 787 123
2006 m. doumenīs

Koltūra

Daugiakoltūrė šalės, katruo sogīven daug ivairiu etnėniu gropiu. Mažne vėsė amerėkėitē ė anū prabuotē atvīka i šali per pastarus 500 metu, ėšskīros vėitėnius indienus ė havajėitius, katrėi daba sodara mizerna mažoma. Vīraujontė Amerėkas koltūra īr skaituoma Vakarū koltūra, katruos pamats - Euruopas migrantu ė Afrėkas vergū atsėvežtas tradicėjės.

Pradedont XX omžiom dėdlis šmuots JAV kėna pramuonės bova sokoncentrouta Holivudė ė ano apīlėnkiesė. Dėdliuosės Holivuda kėna stodėjės sosoka daugiausē kuomercėškā nusėsekosiu fėlmu („Žvāzdiū vainas” (1977 m.), „Titaniks”(1997 m., kėtė. Šėndėi Holivuda fėlmā tuliaus duomėnou svieta kėna indostrėjės rėnkuo.

Nuors daugomā amerėkėitiu patėnk veizietė televizėjė, šalie tēpuogė ėšpuopolēriėjė Youtube. Ba internetėniu puortalu ėr interneta paėiškuos sėstemu JAV dėdlē puopoliarė īr Facebook, Yahoo, Amazon, Twitter ė Vikipedėjė.^[3]

Puopolērė mozėka JAV vīsties skėrtėngā nu Euruopas tendencėju. Čiuonās mozėka paveikė afroamerėkėitiu rėtmėka ė līrėka. Pėitėnie JAV atsėrada bliozos, XX o. pradiuo Luisos Armstrongs ė Djuks Elingtons davė pradė džēzou. 1920–1960 m. ėškėla kantri, rėtmenbliozos (R&B) ėr ruokenruols. XX o. septėntamė dešimtmetie Bobs Dīlans ėškėlo kāp vėins poikiausiu JAV dainiu autuoriu. Džeimsos Brauns inešė glabna duovi, ka atsėrastom fank stėlios. Kėtė JAV sokortė cielam svietė žėnuomė stėlē - Hip hops ė hausos (onglėškā: House). JAV pop žvaizdės, kāp ontās Elvis Preslis, Maiklos Džeksuons e Madona palėka žėnuomās cielam svietė.^[4]