Okraina
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Okraina (okrainėitėškā Україна) īr valstībė rītū Euruopuo, pri Jouduosės jūruos. Tor robežio so Baltarosėjė, Rosėjė, Lėnkėjė, Slovakėjė, Vengrėjė, Moldavėjė ė Romonėjė. Dėdliausė Euruopas valstībė palē pluotībė pu Rosėjės.
| Україна | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Valstībėnė kalba | okrainėitiu | ||||
| Suostėnė | Kijevs | ||||
| Dėdliausis miests | Kijevs | ||||
| Valstībės vaduovā | Volodīmīrs Zelenskis (Володимир Зеленський) Prėzidėnts
Yulia Svyrydenko (Юлія Свириденко) Ministros pėrmėninks | ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
603 700 km² (44) 7% | ||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
46 710 816 (26) 77,37 žm./km² (92) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 355,80 mlrd. $ (28) 7 600 $ (83) | ||||
| Valiota | Grivina | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos | UTC+2 - | ||||
| Naprīgolnoms |
1918 1991 rogpjūtė 24 | ||||
| Interneta kuods | .ua | ||||
| Šalėis tel. kuods | 380 | ||||
Remove ads
Istuorėjė
Okraina tor ėlga istuorėjė. Nu IX o. ligė Vėdoromžiu ton valstībė liob vadīntėis Kijėva Rosė. Mėslėjama, ka anou ikūrė nūdėinas Švedėjuo gīvenė skandėnavu gėntīs variagā. 988 m. Kijeva konėgākštis Vladimirs Dėdīsis apsėkrėkštėjė. Šalės prigava klestiejėma ligė XI o., kumet šali jiemė sėlpnėntė mūšē terp savės ė tuotuoriu invazėjė. XIII o. rītėniam Okrainas šmuotou patekos tuotuoriu valdiuon, valstībėgnoma cėntros parsėkielė i vakarus, kor sosėskvarmava Haliča-Voluinės konėgākštīstė. XIV o. rītėnė Galicėjė pasijiemė Lėnkėjė, vuo lėkosi šmuota - LDK. Prīš pat Lioblėna unėjė 1569 m. pri Lėnkėjės prijongė palėkosė Okrainas terituorėjė, katra iki tuolē prigolė LDK. 1596 m. puopīžiou pasėstengos bova sodarīta Bresto unėjė, pu katruos ikorta Okrainas unitu bažnīčė. Padalėnos ATR, Okrainas žemės pakliova i Rosėjės imperėjės ė Austrėjės imperėjės sodieti. 1917 m. soskvarmava Cėntrėnė Rada, vuo 1918 m. atsėkuovuojė liousoma, bat ana ožkariava buolševėkā ė 1922 m. pabėnguo ijongė i SSRS. Liousa palėka par naujė 1991 m. 2014 m. anou ožpoulė Rosėjė ė ožjiemė ė uokopava šmuota terėtuorėjės. 2022 m. Okraina magtīngā ožpoulė Rosėjės kariauna, katra prėdėrba krūva ėškadu ė kara nosėkaltėmu prīš Okrainas žmuonis.
Remove ads
Geuograpėjė
Okraina īr valstībė pėitrītiu Euruopuo. Vakarū Okrainuo īr Karpatū kalnā, cėntrėnis ė rītėnis Okrainas šmuotā īr tonkiausē līgomas, aba kalvas. Dėdliam šmuotė terėtuorėjės žemės īr derlīngas, tonkē pasėtaika joudžemis. 2014 m. Okraina ožpoulė Rosėjės Federacėjė. Šmuota valstībės 2014 m. ožgroubė ė okupava Rosėjė, vuo 2022 m. prasėdiejė vaina vėsuo šalie, anou ožpoulos Rosėjē.
Akuonuomėka
Geriausē ėšvīstėtas Okrainas pramuonės šakas – sonkiuojė pramuonė, transpuorts ė energetėka. Šalie īpatėngā akuomonėškā ėšvīstėtė Donbasos, Dnipropetruovska srėtės, Zapuoruožės srėtės, Kijeva, Charkuova, Odesas ė Lvuova miestā.
Pėrmus dešimt metu pu Liousoma paskelbėma Okrainas akuonuomėka nesėsekė stabėlē augtė. Situacėjė pasėtaisė 2001 m., vuo 2007 m. Svieta banks šali pagīrė, ka siekmėngā kuovuojė so skordo.[1] 2009 m. JTO rašė, ka šalie īr belėkės santīkėnis skords, vuo absuoliotėnis ėšnaikėnts.[2]
Pu 2013 m. šali ėštėka recesėjė ė akuonuomėka jiemė stagnoutė. Padieti apsonkėna puolitėnē neramoma ė 2014 m. prasėdiejosė vaina so Rosėjė. Dėdliu akuonuomėniu ėškadu šalē pridėrba plataus masta invazėjė 2022 m., katruos čieso sograuta daug miestu, infrastroktūras, žova daug žmuoniū. Diutuo ė diel dėdlė ėš lieta besėtaisontė korupcėjės līgė šalie Okraina īr palėkosė biedniausė šalėm Euruopuo.[3]
Žmuonis
2001 m. šalie gīvena 77,8 % okrainėitiu, 17,3 % rosu, 0,6 % godu, 0,5 % Krīma tuotuoriu, 0,5 % muoldavu, 0,4 % bolgaru, 0,3 % vengru, 0,3 % romonu, 0,3 % lėnku, 0,2 % žīdu, 0,2 % graiku, 0,2 % armienu ė tuotuoriu – 0,2 %.
Šalie duomėnou stačiatėkībė. Anuos stėprė itaka jontama Okrainas arkitektūruo, literatūruo ė mozėkuo.
Pu 2014 m. Krīma aneksėjės ė dėdlė šmuota Duonecka ė Luhanska ožjiemėma, ė īpatėngā pu plataus masta invazėjės 2022 m. stėprē krėta gīvėntuoju skaitlios.
Remove ads
Admėnėstracėnis soskėrstīms
Okraina skėrstuoma i 24 srėtis (okrainėitėškā області), vėina autuonuomėnė respoblėka (okrainėitėškā автономна республіка) ė do miesto, torėntio specēlu statosa (okrainėitėškā Міста зі спеціалним статусом).
Dėdliausė miestā
Okrainuo ėš vėsa īr 457 miestā, ėš katrū 176 tor srėtėis pavaldoma statosa, 279 - rajuoa pavaldoma statosa, vuo da do - specēlo teisėni statosa. Da īr 886 miesta tėpa gīvenvėitės ė 28552 suodno.[4]
Žemiau ožrašītė dėdliausė miestā Okrainuo.
Remove ads
Puolitėka
Okraina īr respoblėk so posiau prezidėntėnė sėstema ė paskėruom īstatīmu lēdamaja, vīkduomaja ė teisėnė valdiuom.
Šaltenē
Nūruodas
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads