iuro

Llatí

• Pronúncia⁽ⁱ⁾: /ˈjuː.roː/
• Etimologia: De ius.

Verb

iūrō ‎(1a present^?), iūrās ‎(2a present), iūrāre ‎(infinitiu), iūrāvī ‎(perfet), iūrātum ‎(supí)

1. jurar, jo juro

Derivats

abiurō adiūrō coniūrō dēierō

dēiūrō ēierō ēiūrō exiūrō expēiūrō

iūrāmentum pēierō pēiūrō perierō periūrō