imti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *ímtei.

Pronunciation

• IPA^(key): [ˈɪmʲ.t̪ʲɪ]

Verb

im̃ti (third-person present tense i̇̀ma, third-person past tense ė̃mė)

1. to take

Conjugation

Conjugation of imti

		singular vienaskaita				plural daugiskaita
		1st person	2nd person	3rd person		1st person	2nd person	3rd person
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	imù	imi̇̀	i̇̀ma		i̇̀mame, i̇̀mam	i̇̀mate, i̇̀mat	i̇̀ma
	past būtasis kartinis laikas	ėmiaũ	ėmei̇̃	ė̃mė		ė̃mėme, ė̃mėm	ė̃mėte, ė̃mėt	ė̃mė
	past frequentative būtasis dažninis laikas	im̃davau	im̃davai	im̃davo		im̃davome, im̃davom	im̃davote, im̃davot	im̃davo
	future būsimasis laikas	im̃siu	im̃si	im̃s		im̃sime, im̃sim	im̃site, im̃sit	im̃s
subjunctive tariamoji nuosaka		im̃čiau	im̃tum	im̃tų		im̃tumėme, im̃tumėm, im̃tume	im̃tumėte, im̃tumėt	im̃tų
imperative liepiamoji nuosaka		—	im̃k, im̃ki	tei̇̀ma		im̃kime, im̃kim	im̃kite, im̃kit	tei̇̀ma

Participles of imti

adjectival (dalyviai) active passive present i̇̀mąs, i̇̀mantis i̇̀momas past ė̃męs im̃tas past frequentative im̃davęs — future im̃siąs, im̃siantis im̃simas participle of necessity — im̃tinas adverbial special pusdalyvis im̃damas half-participle padalyviai present i̇̀mant past ė̃mus past frequentative im̃davus future im̃siant manner of action būdinys im̃te, {{{7}}}tinai