Filipiinen
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
A Filipiinen (amtelk Republiik faan a Filipiinen, filipino Republika ng Pilipinas [ˌpɪlɪˈpinɐs], ingelsk Republic of the Philippines) san en lun an en skööl faan 7.641 eilunen uun a waastelk Pasiifik. Jo hiar tu Süüduastaasien. Jo san di fiftgratst eilunstoot üüb a eerd efter Indoneesien, Madagaskar, Papua-Nei-Guinea an Jaapan.
![]() |
A Filipiinen san bütj Uast-Timor det iansagst lun uun Aasien mä katuulsk muarhaid bi a iinwenern.
Hör nööm haa a Filipiinen füngen faan di spoonsk siamaan Ruy López de Villalobos: Hi näämd a eilunen tu iaren faan di spoonsk prens Philipp II. Las Islas Filipinas.
Remove ads
Geografii
Stääden
Dön tjiin gratst stääden uun't lun san:
Koorden
Regiuunen
Luzon (Nuurd)
- Metro Manila (National Capital Region of NCR, Hoodstäädregiuun)
- Ilocos (Regiuun I)
- Kordilleerenregiuun (Cordillera Administrative Region of CAR)
- Cagayan Dääl (Regiuun II)
- Madel-Luzon (Regiuun III)
- CALABARZON (Regiuun IV-A = Cavite, Laguna, Batangas, Rizal, Quezon)
- MIMAROPA (Regiuun IV-B = Mindoro, Marinduque, Romblon, Palawan)
- Bicol-Regiuun (Regiuun V)
Visayas (Maden)
- Waast-Visayas (Regiuun VI)
- Madel-Visayas (Regiuun VII)
- Uast-Visayas (Regiuun VIII)
Mindanao (Süüd)
- Zamboanga Hualeweilun (Regiuun IX)
- Nuurd-Mindanao (Regiuun X)
- Davao-Regiuun (Regiuun XI)
- SOCCSKSARGEN (Regiuun XII = South Cotabato, Cotabato, Sultan Kudarat, Sarangani, General Santos City)
- Caraga (Regiuun XIII)
- Autonoom Regiuun uun Moslem Mindanao (Autonomous Region Of Muslim Mindanao of ARMM)
Remove ads
Spriaken an fulken

Mä 'Filipinos' ment am a iinwenern faan a Filipiinen, jo san oober nian ianhaidelk fulk. 95% faan a iinwenern hiar tu fulken, diar austroneesk spriaken snaake. Jo san fööraal faan Taiwan iinwaanert, man uk faan Süüdschiina kaam leederhen muaren diartu.
Auer 90% faan a Filipinos san krastenminsken. Jo haa di gluuw uunnimen tu tidjen üs jo eilunen en spoonsk kolonii wiar.
Sowat 5% san moslems.
An do san diar noch letjer fulken of stamer, diar neder oner di iinflööd faan Spoonien, noch faan a islaam kimen san.
- Filipino as det amtsspriak an gongt üüb Tagaalog turag. Hat woort faan 25% üs mamenspriak üüb det eilun Luzon (uun't nuurden) snaaket, an 80% ferstun det gud.
- Ööder spriaken mä muar üs ian miljuun spreegern san: Cebuano, Iloko, Hiligaynon of Ilonggo, Bikol, Waray-Waray, Kapampangan, Pangasinan, Kinaray-a, Maranao, Maguindanao an Tausug.
Remove ads
Kwelen
Luke uk diar
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads