Švendubrė

Švendubrė – gatvinis kaimas Druskininkų savivaldybės pietuose, 5 km nuo Druskininkų. Švendubrė įsikūrusi dešiniajame Nemuno krante, prie pat Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos. Švendubrės pietuose į Nemuną įteka Nemunykštis (Kubilnyčia). Į pietus nuo pagrindinės – gatvinio plano kaimo dalies – slėnio aukštumoje už Kubilnyčios įsikūrusi atskira Švendubrės dalis, vadinama Pereselcais („Persikraustėliais“). Yra sezoninio upių pasienio kontrolės punktas.^[3] Netoliese (į rytus) plyti Raigardo slėnis. Raigardo seniūnaitija.

Švendubrė pavasarį

Švendubrė
[[Vaizdas:Švendubrė, 2022.JPG|{{#if:280px|270px]] Gatvinio kaimo vaizdas Švendubrės gatvėje
Švendubrė
53.981°š. pl. 23.936°r. ilg. / 53.981; 23.936 (Švendubrė)
Apskritis	Alytaus apskritis
Savivaldybė	Druskininkų savivaldybė
Seniūnija	Viečiūnų seniūnija
Gyventojų (2021)	268
Vikiteka	Švendubrė
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Švendùbrė Kilmininkas: Švendùbrės Naudininkas: Švendùbrei Galininkas: Švendùbrę Įnagininkas: Švendubrè Vietininkas: Švendùbrėje
Istoriniai pavadinimai	lenk. Szandubra[2]

Kaime yra Švendubrės Šv. Antano koplyčia, važiuojant nuo kalno per pagrindinę gatvę, kairėje pusėje, vidury daržų auga didysis Švendubrės ąžuolas. Šiaurės vakariniame pakraštyje Nemuno pašlaitėje stūkso mitologinis Velnio akmuo (geologinis gamtos ir istorijos paminklas).

Etimologija

Velnio akmuo

Švendubrė – galbūt sutrumpėjusi forma iš Šventdubrė, kuri yra sudurtinis žodis iš šventas („pagarbiai saugomas, laikomas; iš pagarbos neliečiamas“) + dubra („duoba miške“) arba dubrė („proskyna“).^[4] Kaimo vardą žmonės kildina iš žodžių „šventoji dauba“.^[5]

Istorija

Paminklas politinių kalinių ir tremtinių atminimui

Autobusų stotelė (kelias  5016  Druskininkai–Švendubrė )

Archeologinių ir tautosakinių žinių apie Švendubrės apylinkes yra Teodoro Narbuto ir Zigmanto Gliogerio darbuose, Fiodoro Pokrovskio archeologiniame Vilniaus gubernijos žemėlapyje. 1951 m. čia dirbo Geologijos instituto kompleksinė ekspedicija, vėliau – kitos mokslinės žvalgomosios ekspedicijos. Užfiksuotos akmens amžiaus ir senovės gyvenvietės, rasta titnago, keramikos ir kitų gaminių fragmentų. Kaimo dalyje, vadinamoje Pereselcais, nuo seno stovėjo kryžiai, čia XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje laidoti nekrikštyti kūdikiai, savižudžiai. Pokario metais pilant kelio sankasą, kapinyno kalvelė (Magilnykas) buvo smarkiai apardyta, rasta daug žmonių kaulų. Jų buvo išplauta iš šlaito ir per didįjį Nemuno potvynį 1958 m.

Švendubrės kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1620 m. tarp kitų šalia esančių kaimų ir Pervalko miestelio (Baltarusijos pusėje). Švendubrės kaimo istorija susijusi su jį valdžiusiu Pervalko dvaru, kuris priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1707 m. dvaro inventoriaus duomenimis, Švendubrė buvo didžiausias dvarui priklausęs kaimas, turėjęs 18 sodybų su 11,75 valakų žemės. 1714 m. duomenimis, kaimo sklypų sudėtis ir žemėvalda nepakito, tačiau kaime tuo metu tebuvo 6 gyvenamos sodybos. Pro čia ėjo kelias iš Pervalko į Merkinę ir Vilnių. XVIII a. viduryje Švendubrėje minima karčema. Pasak dabartinių kaimo gyventojų prisiminimų, XIX a. karčema (neaišku, ar ta pati XVIII a.) stovėjo kaimo rytinėje dalyje, prie kelio Pervalkas–Druskininkai sankryžos. 1738–1802 m. kaime dvigubai padidėjo sodybų. Po Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimo priklausė Gardino gubernijai.

Kaimo gyventojai daugiausia vertėsi žemdirbyste, medžiokle: 1793 m. kaime buvo 17 baudžiauninkų ir 3 kiauninkų sodybos. Vienas gyventojas tuo metu laikė karčemą. Švendubrės ekonominį gyvenimą veikė netolimi Pervalkos ir Ratnyčios miesteliai ir dvaras. Vietiniai žmonės čia įsigydavo būtiniausių prekių, parduodavo išaugintą derlių. Švendubrė vystėsi palyginti nežymiai, nes stovėjo nuošaliau nuo pagrindinio Vilniaus–Gardino kelio, todėl čia užklysdavo tik smulkūs prekiautojai ir žmonės iš kaimyninių gyvenviečių.

Pagal Lenkijos valdžios 1921 m. atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 463 žmonės, iš kurių 344 buvo užrašyti lenkais, o 119 užsirašė lietuviais.^[6]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
-1919 m.	Gardino apskritis, Sabalėnų valsčius[7]
1919-1925 m.	Pariečės valsčius
1925-1940 m.	Druskininkų valsčius
1940 m.	Pariečės rajonas
1940-1941 m.	Alytaus apskritis
1941-1944 m.	Balstogės sritis
1944-1946 m.	Alytaus apskritis
1946-1950 m.	Varėnos apskritis
1950–1995 m.	Ratnyčios apylinkė	Varėnos rajonas
1995–1999 m.	Ratnyčios seniūnija	Varėnos rajono savivaldybė	Alytaus apskritis
1999–2000 m.		Druskininkų savivaldybė
2000–	Viečiūnų seniūnija

Kryžius prie pirkios

Švendubrės ūlyčia

Koplytėlė

Architektūra

Švendubrės kaimas yra saugomas architektūros paminklas (unik. kodas 10340).^[8] Per Valakų reformą pertvarkytas į gatvinį rėžinį, vienpusio plano kaimą. Sodybos išsidėsčiusios pagal Švendubrės ir Akmens gatves. XX a. pradžioje sodybiniams rėžiams susiaurėjus, sklypai dalyti skersai arba užimant nenaudojamus žemės plotus į šiaurės pusę. 1972 m. Švendubrės g. praplėsta. Švendubrės istorinėje dalyje vyrauja XIX a. pab. – XX a. I p. sodybinis 2-4 pastatų užstatymas: vienaaukščiai su pastogėmis gyvenamieji pastatai (pirkios arba mūriniai namai), svirnai, tvartai ir sklypų gilumoje kluonai.

Kaimas įsikūręs dviejose Raigardo kraštovaizdžio draustinio terasose: palei Švendubrės g. esančios sodybos – slėnio pirmoje terasoje, o prie Akmens g. – kluonai bei dalis sodybų antroje terasoje. Pietrytinėje dalyje esančios sodybos įsikūrusios šlaite. Pastatai formuoja stačiakampį, daugiakampį ar trapecijos formos plano kiemą, mediniai ir mūriniai namai bei mediniai ūkiniai pastatai galiniu ar šoniniu fasadu orientuoti į Švendubrės ir Akmens g. Po XX a. vidurio kito kai kurių sodybų struktūra, pastatų kiekis, jų išorė – dalis medinių namų apmūryta silikatinėmis plytomis ar mūriniai namai apkalti medinėmis lentomis.

Kultūra

2001 m. režisierius Vytautas V. Landsbergis sukūrė filmą „Švendubrės šamanas“. Kaimelyje atsiskyrėlio gyvenimą gyvenančio vieno garsiausių Lietuvos poetų modernistų Vytauto Bložės kūrybinis portretas. Filme rodoma archyvinių kadrų, menančių „Poetinio Druskininkų rudens“ gimimo užuomazgas. Taip pat filme gausu paties poeto skaitomos poezijos, prisiminimų, transcendentinių apmąstymų.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.[9]	1921 m.[10]	1959 m.sur.[11]	1970 m.sur.[12]	1979 m.sur.[13]	1982 m.[14]	1987 m.[15]
495	463	487	508	435	400	351
1989 m.sur.[16]	2001 m.sur.[17]	2011 m.sur.[18]	2014 m.[19]	2021 m.sur.[20]	-	-
347	281	293	390	268	-	-

Žymūs žmonės

• Švendubrėje 1929 m. gegužės 19 d. gimė zoologas hidrobiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Antanas Grigelis.
• Švendubrėje 1936 m. liepos 28 d. gimė biologas Domas Smaliukas.
• Švendubrėje 1950 m. kovo 1 d. gimė rašytojas, bibliotekininkas, skulptorius Juozas Šikšnelis.
• Švendubrėje kurį laiką gyveno pokario rezistencijos dalyvis, publicistas ir poetas Antanas Suraučius.
• Kaime kurį laiką gyveno rašytojai Vytautas Bložė ir Nijolė Miliauskaitė.

Nuorodos

• Archeologinių žvalgymų Raigardo slėnyje ir apylinkėse (Varėnos rajonas) 1998 metais ataskaita

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m. Archyvuota kopija 2007-03-06 iš Wayback Machine projekto.
3. Švendubrės sezoninio upių pasienio kontrolės punktas Archyvuota kopija 2016-03-02 iš Wayback Machine projekto.
4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
5. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 19
6. 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
7. Szandubra. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 788 psl. (lenk.)
8. „Paminklas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-24.
9. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
10. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
12. Švendubrė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 442 psl.
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
14. Švendubrė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 37 psl.
15. Švendubrė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 236
16. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
17. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
19. „Druskininkų savivaldybė - Istorija“. druskininkai.lt. 2014-06-25. Suarchyvuotas originalas 2015-07-03. Nuoroda tikrinta 2016-04-23.
20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės
			DRUSKININKAI – 5 km Ratnyčia – 6 km
	Lipliūnai - 2 km		Jaskonys – 6 km
	Gerdašiai – 4 km	Pervalkas – 4 km