Alytaus apskritis

Alytaus apskritis – teritorinis vienetas, piečiausia Lietuvos apskritis, apimanti vakarinę Dzūkijos etnografinio regiono dalį.^[2] Centras – Alytus. Apskričiai priklauso 5 savivaldybės – Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė ir Varėnos rajono savivaldybė.

Alytaus apskritis
(Išsamiau) (Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Administracinis centras	Alytus
Savivaldybių skaičius	5
Seniūnijų skaičius	32
Įkūrimo data	1994 m.
Gyventojų (2025)	132 069 (7)[1]
Plotas	5 425 km² (6)
Tankumas (2025)	24 žm./km²
ISO 3166-2	LT-AL
Vikiteka	Alytaus apskritisVikiteka

Geografija

Bendras plotas – 542,5 tūkst. ha. Miškai užima 247,2 tūkst. ha (44 proc.), upės, ežerai – 24,3 tūkst. ha (4,3 proc.) visos teritorijos. Per apskritį teka didžiausia šalies upė Nemunas ir Merkys. Gausu ežerų, didžiausi – Dusia (2334 ha), Metelys (1290 ha), Žuvintas (991,8 ha), Didžiulis (912,7 ha), Obelija (572,5 ha), Simno ežeras (245 ha), Giluitis (235 ha).

Apskrities vidurinė ir pietinė dalys yra smėlingoje ir miškingoje Dainavos lygumoje, šiaurinė ir vakarinė – kalvotose moreninėse Dzūkų aukštumoje ir Sūduvos aukštumoje. Rytuose įsiterpia Lydos plynaukštė, šiaurės vakaruose – Nemuno vidurupio plynaukštė.^[3]

Tai pats miškingiausias regionas Lietuvoje, garsėjantis grybingais miškais, savita ir unikalia architektūra, autentiškomis liaudies meno tradicijomis. Iš kitų šalies regionų išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu, kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų plėtojimu, geromis sąlygomis pažintiniam pėsčiųjų, vandens ir dviračių turizmui. Tai regionas, turintis etnografinių ir kalbinių ypatumų, nuo XIX a. vadinamas Dzūkija.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Alytaus apskrities istorija.

Pirmąkart Alytaus apskritis sudaryta I pasaulinio karo metais, kai 1915 m. ją įkūrė vokiečių okupacinė valdžia ir priskyrė Oberostui. 1919 m. ji įkurta nepriklausomoje Lietuvoje, nors 1920 m. pietrytinę apskrities dalį okupavo Lenkija. 1941–1944 m. apskritis įėjo į vokiečių Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardą. Per 1950 m. administracinę reformą apskritis buvo panaikinta.

Atkurta 1994–1995 m. naujose ribose, jai priskirtos 5 savivaldybės: Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė.

Miestai

Apskrityje yra 7 miestai, nurodyti pagal dydį eilės tvarka 2025 m.:^[4]

1. Alytus,
2. Druskininkai,
3. Varėna,
4. Lazdijai,
5. Simnas,
6. Veisiejai,
7. Daugai.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2021 m.
2001 m.sur.	2005 m.	2011 m.sur.[5]	2016 m.	2021 m.sur.[6]
187 769	182 851	158 600	145 109	137 741

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 157 766 žmonės:[7] Lietuviai – 95,29 % (150 349); Lenkai – 1,91 % (3 029); Rusai – 1,25 % (1 973); Baltarusiai – 0,42 % (668); Totoriai – 0,25 % (408); Ukrainiečiai – 0,17 % (275); Vokiečiai – 0,04 % (68); Čigonai – 0,03 % (61); Kiti – 0,59 % (935).

2001 m. gyveno 187 769 žmonės:[8] Lietuviai – 95,28 % (178 919); Lenkai – 2,09 % (3 936); Rusai – 1,25 % (2 358); Baltarusiai – 0,44 % (832); Totoriai – 0,24 % (462); Ukrainiečiai – 0,2 % (393); Čigonai – 0,06 % (120); Vokiečiai – 0,05 % (96); Kiti – 0,34 % (653).