A lyga (arba LFF A lyga) – aukščiausioji Lietuvos futbolo lyga, kurioje žaidžia geriausios Lietuvos futbolo klubinės komandos.
 | |
| Įkurta | 1990 m. |
|---|---|
| Šalis |  Lietuva |
| Pakopa šalies sistemoje | 1-oji pakopa |
| Komandų skaičius | 10 |
| Žemesnė lyga ↓ | LFF I lyga |
| Dabartinis čempionas | FK Panevėžys (2023 m.) |
| Dabartinis sezonas: 2024 m. A lyga | |
A lygos čempionatas vyksta 4 ratais, sistema „pavasaris-ruduo“, šiuo metu jame dalyvauja 10 komandų. A lygos klubų dukterinės komandos nuo 2007 m. iki 2014 m. žaidė A Lygos dublerių čempionate. Nuo 2015 metų sezono dublerių čempionatas nevyksta, dublerių komandos dalyvauja bendrose futbolo lygose (I ir II lygose).
Lygos laimėtojams sezono pabaigoje įteikiama LFF Čempionato taurė bei pereinamoji LFF Čempionų taurė, čempionatą laimėjęs klubas įgyja teisę atstovauti Lietuvą UEFA čempionų lygos turnyre.
Antrąją ir trečiąją vietą užėmę klubai įgyja teisę atstovauti Lietuvą UEFA konferencijų lygos (iki 2020–2021 m. sezono – UEFA Europos lygos) atrankos turnyre.
Paskutinę vietą A lygoje užėmusi komanda iškrenta į I lygą, ją pakeičia I lygos nugalėtoja, o priešpaskutinę vietą A lygoje užėmusi komanda žaidžia dvejas pereinamąsias rungtynes su antrąją vietą I lygoje užėmusia komanda dėl vietos A lygoje. Dėl kintančių klubų finansinių ir vidinių aplinkybių, klubai dažnai kilo ir krito neatitinkant sportinio principo – klubų dalyvavimą lėmė licencijavimosi procesas.
Nuo 2012 metų sezono klubų atstovai ir Lietuvos nacionalinės rinktinės trenerių štabas renka geriausius čempionato mėnesio žaidėjus.
| Sezonai | Rėmėjai | Lygos pavadinimas |
|---|---|---|
| 1990 m. | – | Aukščiausioji lyga |
| 1991–1994 m. | Lietuvos lyga | |
| 1994–1997 m. | I lyga | |
| 1997–1998 m. | Lietuvos lyga | |
| 1998–1999 m. | I lyga | |
| 1999–2000 m. | LFF lyga | |
| 2001–2003 m. | LFF A lyga | |
| 2004–2008 m. | NFKA A lyga | |
| 2009–2011 m. | LFF A lyga | |
| 2012 m. | General Financing | LFF General Financing A lyga[1] |
| 2013–2016 m. | Credit Service | SMScredit.lt A lyga[2] |
| 2017–2020 m. | – | LFF A lyga |
| 2021–2023 m. | Optibet | Optibet A lyga[3] |
| 2024– | TOPsport | TOPsport A lyga[4] |
Lietuvos pirmenybės startavo 1922 m. gegužės 14 d., jose dvejus metus žaidė tik Kauno komandos. 1923 m. lapkričio 25 d. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas Kaune sušaukė futbolo organizacijų suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovai. Čia nuspręsta steigti Lietuvos futbolo lygą. 1924 m. vasarį valdžios įstaigose įregistruoti lygos įstatai, kuriuos pasirašė profesorius Z. Žemaitis, dr. J. Alekna, K. Vileišis, S. Garbačiauskas, V. Krukas ir K. Blažys.
Tarpukariu ne visi čempionatai vyko vieningos lygos sistema. Dažniausiai jie vyko Kauno ir Klaipėdos apygardose, taip pat Šiaulių. Čempionai paaiškėdavo rungtynėse tarp stipriausių komandų iš atskirų apygardų. Po 1930 m. didelė dalis varžybų vyko vieningos lygos formatu. 1932 m. nustojus veikti lygai, jos pareigas perėmė Lietuvos kamuolio žaidimų sąjunga („Kažas“).
Sovietmečiu šalies čempionate (LTSR aukščiausiojoje lygoje) dalyvavo daugelis stipriausių komandų, tačiau pačios stipriausios (daugiausia FK Žalgiris ir FK Atlantas) kai kuriais sezonais dalyvaudavo TSRS divizionuose.
Po Nepriklausomybės atkūrimo šalies pirmenybėse vėl dalyvauja visi stipriausi klubai. 1990 m. čempionatas vyko dviejose grupėse – buvusios LTSR aukščiausios lygos ir Baltijos lygos, iš kurių po 4 stipriausias Lietuvos komandas pateko į ketvirtfinalį ir toliau žaidė atkrintamųjų varžybų sistema. 1991 m. pavasario čempionatas vyko vienu ratu, po kurio suformuotas 4 komandų turnyras. Visi paskesnieji čempionatai vyko klasikiniu formatu (rungtynės namuose ir išvykoje). Po šio sezono pereita prie sistemos ruduo–pavasaris, bet 1999 m. sistema pakeista į Šiaurės Europai būdingą sistemą pavasaris–ruduo, kuri yra nepakitusi iki šiol. 1999 m. pakito ir lygos pavadinimas, Lietuvos lyga tapo LFF lyga. 2000 m. sumažinus klubų skaičių pradėta žaisti 4 ratų sistema (kiekviena komanda tarpusavyje susitinka 4 kartus). Nuo 2001 m. pavadinimas buvo pakeistas į LFF A lygą. 2003 m. buvo įkurta NFKA (Nacionalinė futbolo klubų asociacija), kuri perėmė lygos organizavimą, ir nuo 2004 m. lyga pervadinta į NFKA A lygą. Iš viso per 1922–2008 m. Lietuvos pirmojo ešelono pirmenybėse dalyvavo 220 komandų. Trečdalis iš jų XX a. 1-ojoje pusėje žaidė tik apygardų ir sričių pirmenybėse, tačiau tuo metu buvo tokia varžybų tvarka.[5]
2009 m. NFKA veiklą vėl perėmė LFF, ir sugrąžino LFF A lygos pavadinimą, kuris liko nepakitęs iki šiol. Lygos pavadinime figūravo rėmėjo vardas, kai lyga turėjo generalinius rėmėjus 2012–2016 m. Vėliau, 2017 m. pabaigoje NFKA buvo priimta į LFF narius.[6] 2008 m. komandų skaičių sumažinus nuo 10 iki 8, pereinamosios rungtynės nenumatytos, o dvi LFF I lygos geriausios komandos iškart iškovojo teisę rungtyniauti A lygoje. Tačiau dėl skandalų 2009 m. pradžioje iš lygos pasitraukė FBK Kaunas ir Atlantas Klaipėda komandos, Vilniaus Žalgiris bankrutavo ir atsikūrė I lygoje, todėl į lygą buvo įtraukti net 4 klubai iš I lygos.
2020 m. sezone žaidė mažiausias XXI a. Lietuvos futbolo istorijoje A lygos komandų skaičius – 6. Tai yra minimalus UEFA nustatytas aukščiausios šalies lygos komandų skaičius. Tokia situacija susidarė po to, kai žlugo FC Stumbras, o Atlantas Klaipėda ir FK Palanga buvo apkaltinti sutartų rungtynių organizavimu ir pašalinti iš A lygos. Tik viena I lygos komanda sugebėjo licencijuotis į A lygą. 2021 m. į A lygą pakilo 4 komandos.
2020 m. sezonas buvo sustabdytas beveik 3 mėnesiams kilus COVID-19 viruso pandemijai. Lietuvoje buvo įvestas karantinas, tarp kovo 12 d. ir gegužės 30 d. visi sporto renginiai buvo sustabdyti. Sušvelninus karantino sąlygas, dėl suprastėjusios žaidėjų formos bei dėl negrįžusių legionierių buvo pratęstas pavasario žaidėjų perėjimų langas. Vasaros perėjimų langas buvo pastūmėtas į priekį. A lygos varžybos buvo sutrumpintos, ir vyko keturiais ratais vietoje šešių. Visos varžybos vyko be žiūrovų, per rungtynes buvo leidžiami penki žaidėjų keitimai. Rugsėjo pabaigoje kilo antroji pandemijos banga, spalio mėn. užsikrėtė keli A lygos komandų nariai. Koronavirusas nulėmė sezono pabaigą, po to kai prieš paskutinį turą 20 FK Sūduvos klubo narių užsikrėtė koronavirusu. Prieš paskutinį turą FK Sūduva pirmavo čempionate, tačiau pralaimėję rungtynes FK Žalgiriui, liko antroje vietoje.
Pavadinimų kaita
- 1922 m. – Lietuvos pirmenybės
- 1931 m. – Aukštoji lyga
- 1931 m. – Lietuvos lyga
- 1935 m. – L klasė
- 1941 m. – A klasė
- 1942 m. – Lietuvos klasė
- 1942 m. – Lietuvos pirmenybės
- 1943 m. – Lietuvos lyga
- 1945 m. – LTSR pirmenybės
- 1946 m. – I grupė
- 1951 m. – A klasė
- 1964 m. – A klasės I grupė
- 1966 m. – LTSR aukščiausioji lyga
- 1990 m. – Lietuvos lyga
- 1994 m. – I lyga
- 1997 m. – Aukščiausioji lyga
- 1998 m. – I lyga
- 1999 m. – LFF lyga
- 2000 m. – A lyga
Lygos emblemos:
2005 m.
2022 m.
2023 m.
nuo 2024 m.
Tarpukaris
Sovietmetis
Nepriklausoma Lietuva
1990–2023 m. Lietuvos čempionais yra tapę 5 klubai, tarp jų sėkmingiausias – „Žalgiris“ (10 titulų).
| # | Komanda | Titulai | Metai |
|---|---|---|---|
| 1 | FK Žalgiris | 10 | 1991, 1992, 1999, 2013, 2014, 2015, 2016, 2020, 2021, 2022 |
| 2 | FBK Kaunas | 8 | 1999 ruduo, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2006, 2007 |
| 3 | FK Ekranas | 7 | 1993, 2005, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012 |
| 4 | FK Sūduva | 3 | 2017, 2018, 2019 |
| 5 | FK Panevėžys | 1 | 2023 |
Spalvų reikšmės:
- dabartiniai A lygos klubai
- nebeegzistuojantys klubai
- Duomenys atnaujinti 2021 m. (išskyrus taškų skaičių, kuris bus atnaujintas po sezono pabaigos)
Dabartiniai A lygos dalyviai nuo 2001 m.
- Duomenys atnaujinti 2023 m. sezono pabaigoje
| V. | Klubas | Taškai | Sezonai | Metai | |
|---|---|---|---|---|---|
| 1. | FK Žalgiris | 1 311 | 22 | 2001–2008, 2010–2023 | |
| 2. | FK Sūduva | 1 213 | 21 | 2003–2023 | |
| 3. | FK Riteriai | 526 | 10 | 2014–2023 | |
| 4. | FK Kauno Žalgiris | 390 | 9 | 2015–2023 | |
| 5. | FK Banga | 342 | 10 | 2009–2014, 2020–2023 | |
 | 6. | FK Panevėžys | 258 | 5 | 2019–2023 |
| 7. | FC Hegelmann | 173 | 3 | 2021–2023 | |
| 8. | FA Šiauliai | 112 | 2 | 2022 – 2023 | |
| 9. | FC Džiugas | 88 | 3 | 2021–2023 | |
| 10. | DFK Dainava | 66 | 2 | 2021, 2023 |
Buvę A lygos dalyviai nuo 2001 m.
| V. | Klubas | Taškai | Sezonai | Metai | |
|---|---|---|---|---|---|
| 1. | FK Ekranas (1964–2014 m.) | 937 | 14 | 2001–2014 | |
| 2. | FK Atlantas | 771 | 17 | 2001–2008, 2011–2019 | |
| 3. | FBK Kaunas | 630 | 9 | 2001–2008, 2011 | |
| 4. | FK Šiauliai | 426 | 10 | 2005–2015 | |
| 5. | FK Vėtra Vilnius | 419 | 9 | 2001, 2003–2010 | |
| 6. | FK Kruoja | 296 | 7 | 2009–2015 | |
| 7. | FC Vilnius | 182 | 5 | 2003–2007 | |
| 8. | FK Tauras Tauragė | 164 | 5 | 2009–2013 | |
| 9. | FC Stumbras | 162 | 5 | 2015–2019 | |
| 10. | FK Šilutė | 122 | 5 | 2004–2008 | |
| 11. | FK Dainava (2011–2014) | 103 | 4 | 2011–2014 | |
| 12. | FK Jonava | 92 | 4 | 2016–2018, 2022 | |
| 13. | FK Inkaras | 91 | 2 | 2001–2002 | |
| 14. | FK Utenis Utena | 91 | 3 | 2015–2017 | |
| 15. | FK Nevėžis | 79 | 5 | 2001–2002, 2005–2006, 2021 | |
| 16. | Sakalas (2001-2003) | 68 | 3 | 2001–2003 | |
| 17. | FK Klaipėdos Granitas | 64 | 2 | 2014–2015 | |
| 18. | FK Geležinis vilkas | 54 | 2 | 2001–2002 | |
| 19. | FK Mažeikiai | 48 | 2 | 2010–2011 | |
| 20. | FK Palanga | 39 | 2 | 2018–2019 | |
| 21. | FK Dainava (1996–2003) | 30 | 1 | 2001 | |
| 22. | FC Klaipėda | 24 | 2 | 2010–2011 | |
| 23. | REO Vilnius | 19 | 1 | 2012 | |
| 24. | Atletas Kaunas | 15 | 2 | 2009–2010 | |
| 25. | FK Interas | 8 | 1 | 2007 |
Spalvų reikšmės:
- dabartiniai A lygos klubai
- klubai šiuo metu žaidžiantys žemesnėse lygose
- nebeegzistuojantys klubai
Dauguma A lygos žaidėjų turi profesionalo kontraktus su klubais, tačiau yra ir žaidėjų su mėgėjo kontraktais. 2023 m. A lygoje buvo registruoti 245 žaidėjai, tarpe jų – 104 (42%) užsieniečiai.
| V. | Žaidėjas | Klubai | Įvarčiai |
|---|---|---|---|
| 1 | Ričardas Beniušis | FBK Kaunas, FK Sūduva, FK Kruoja | 103 |
| 2 | Povilas Lukšys | FK Ekranas, FK Sūduva | 102 |
| 3 | Artūras Rimkevičius | FBK Kaunas, FK Šilutė, FK Tauras, FK Šiauliai, FK Ekranas, FC Stumbras | 89 |
| 4 | Linas Pilibaitis | FBK Kaunas, FK Žalgiris, FK Atlantas, FK Kauno Žalgiris | 85 |
| 5 | Robertas Vėževičius | FK Vėtra, FK Šiauliai, FK Kruoja, FK Atlantas, FC Stumbras, FK Sūduva, FK Banga | 75 |
| 6 | Mantas Kuklys | FK Šiauliai, FK Žalgiris, FA Šiauliai | 74 |
| 7 | Nerijus Valskis | FK Šilutė, FBK Kaunas, FK Sūduva, FK Riteriai, FK Kauno Žalgiris | 66 |
| 8 | Tomas Radzinevičius | FK Sūduva | 65 |
| 9 |  Rafael Ledesma | FBK Kaunas, FK Sūduva, FK Ekranas | 63 |
| 10 | Andrius Velička | FBK Kaunas, FK Ekranas, FK Žalgiris, FK Kauno Žalgiris | 60 |
| Donatas Kazlauskas | FK Riteriai, FK Atlantas, FK Žalgiris | 60 |
- žaidėjai, 2023 m. tebežaidę A lygoje
| V. | Žaidėjas | Klubai | Rungtynės |
|---|---|---|---|
| 1 | Robertas Vėževičius | FK Vėtra, FK Šiauliai, FK Kruoja, FK Atlantas, FC Stumbras, FK Sūduva, FK Banga | 412 |
| 2 | Vaidas Slavickas | FK Sūduva, FK Ekranas | 380 |
| 3 | Valdemar Borovskij | FK Vėtra, FK Šiauliai, FK Sūduva, FK Jonava, FK Trakai/FK Riteriai | 369 |
| 4 | Mantas Kuklys | FK Šiauliai, FK Žalgiris, FA Šiauliai | 364 |
| 5 | Algis Jankauskas | FK Vėtra, FK Žalgiris, FK Sūduva, FA Šiauliai | 354 |
| Tautvydas Eliošius | FK Šiauliai, FK Kruoja, FK Žalgiris, FK Jonava, FK Panevėžys | 354 | |
| 7 | Ernestas Veliulis | FK Kruoja, FK Atlantas, FK Klaipėdos Granitas, FK Sūduva, FK Jonava, FK Panevėžys | 346 |
| Egidijus Vaitkūnas | FK Žalgiris, FK Banga Gargždai, FK Tauras Tauragė, FK Kauno Žalgiris, FA Šiauliai | 346 | |
| 9 | Vytautas Lukša | FC Vilnius, FBK Kaunas, FK Tauras Tauragė, FK Ekranas, FK Trakai, FK Žalgiris, FK Jonava, FK Atlantas, DFK Dainava | 328 |
| 10 | Linas Pilibaitis | FBK Kaunas, FK Žalgiris, FK Atlantas, FK Kauno Žalgiris | 307 |
- žaidėjai, 2023 m. tebežaidę A lygoje
Viso buvo 91 žaidėjas sužaidęs 100 ir daugiau rungtynių A lygoje.
2004 m. užfiksuotas A lygos pirmojo turo lankomumo rekordas – vidutiniškai 2250 žiūrovų. 2014 m. pirmojo turo lankomumas buvo 1570 žiūrovų.[9] Vidutinis žiūrovų skaičius rungtynėse nuolat mažėja.[10][11]
| Vidutinis žiūrovų skaičius rungtynėse | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | žiūrovų | |||
| 2005 m. | 904 | |||
| 2006 m. | 702 | |||
| 2007 m. | 993 | |||
| 2008 m. | 1018 | |||
| 2009 m. | 891 | |||
| 2010 m. | 687 | |||
| 2011 m. | 818 | |||
| 2012 m. | 803 | |||
| 2013 m. | 724 | |||
| 2014 m. | 669 | |||
| 2015 m. | 503 | |||
| 2016 m. | 502 | |||
| 2017 m. | 477 | |||
| 2018 m. | 398 | |||
| 2019 m. | 498 | |||
| 2020 m. | 588 | |||
| 2021 m. | 304 | |||
| 2022 m. | 371 | |||
| 2023 m. | 567 | |||
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
