From Wikipedia, the free encyclopedia
Antroji Lenkijos Respublika (lenk. II Rzeczpospolita) – Lenkijos valstybė XX a. tarpukariu. Gyvavo nuo I pasaulinio karo pabaigos iki 1939 metų. Sostinė – Varšuva.
Rzeczpospolita Polska Lenkijos Respublika | |||||
Buvusi respublika | |||||
| |||||
| |||||
Himnas Lenkijos himnas | |||||
Lenkija 1930 m. | |||||
Sostinė | Varšuva | ||||
Kalbos | lenkų | ||||
Valdymo forma | Unitarinė parlamentinė respublika(oficialiai, 1918-1935) Unitarinė prezidentinė respublika (1935-1939) Autoritarinė respublika (1926-1939) | ||||
Lenkijos Prezidentas | |||||
1918–1922 (pirmas) | Jozefas Pilsudskis | ||||
1926–1939 (paskutinis) | Ignacy Mościcki | ||||
Era | Naujausi laikai | ||||
- Pirmojo pasaulinio karo pabaiga | 1918 m. lapkričio 11 d. | ||||
- Vokietijos invazija | 1939 m. rugsėjo 1 d. | ||||
Plotas | |||||
- 1921 | 387 000 km² | ||||
Gyventojai | |||||
- 1921 | 27 177 000 | ||||
- 1931 | 32 107 000 | ||||
- 1938 | 34 849 000 | ||||
Valiuta | Zlotas (zł) | ||||
Valstybės sienos galutinai susiformavo 1922 metais, joje buvo ir okupuotas Vilniaus kraštas, iš pradžių Respublikoje vadintas Vilniaus žeme (pats Vilniaus kraštas oficialiai vadinosi Vidurio Lietuva), o nuo 1925–1926 m. sandūros – Vilniaus vaivadija.
Respublikos plotas 1931 m. buvo 388 634 km² (6-oji pagal dydį Europoje). Beveik trečdalį gyventojų sudarė tautinės mažumos (daugiausia ukrainiečiai bei žydai, taip pat baltarusiai, vokiečiai, čekai ir lietuviai).
Pirmojo pasaulinio karo metu sąjungininkai susitarė dėl Lenkijos atkūrimo, kas buvo paskelbta ir JAV prezidento V. Vilsono Keturiolikos punktų programoje. Netrukus po Vokietijos kapituliacijos Lenkija atgavo nepriklausomybę (vadinamoji Antroji Respublika). Kare su Tarybų Rusija 1919 m. Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir nustatė sienas su Rusija. Nepaisant susitarimų su Lietuva, Lenkija faktiškai aneksavo ir Vilniaus kraštą.
Lenkija nuo 1919 m. iki 1926 m. buvo parlamentinė demokratija, prezidentas turėjo ribotas galias. Rinkimų teisę turėjo 25 m. sulaukę Lenkijos piliečiai. 1918 m. lapkričio 28 d. dekretu maršalas Juzefas Pilsudskis suteikė moterims teisę balsuoti.
Po 1926 m. karinio perversmo Lenkija tapo autoritarine valstybe, o faktinis vadovas J. Pilsudkis įgijo neribotas galias. 1928 m. Lenkijoje vyko paskutiniai demokratiniai rinkimai, kuriuos vis dėlto laimėjo propilsudskinės jėgos. Šalies vadovui mirus 1935 m., šalis išliko nedemokratinė, pablogėjo Lenkijoje gyvenančių tautinių mažumų (lietuvių ir ypač žydų) padėtis.
Tarpukario Lenkijos kariuomenė buvo santykinai didelė, ją sudarė apie 950 tūkst. kareivių: 37 pėstininkų divizijos, 11 kavalerijos brigadų, 2 šarvuotos brigados bei artilerija. Dar 700 tūkst. piliečių buvo įtraukti į kariuomenės rezervą. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Lenkiją gynė beveik milijonas karių, turėta 1280 tankų ir 745 lėktuvų [1].
Karių paruošimas buvo nuodugniai apgalvotas ir vykdomas, juos rengė kompetentingi kareiviai, turintys ekspertines žinias ir pasižymintys kilniais idealais. Vyresni ir jaunesni karininkai nuolat naujino savo žinias tiek tuometines technines naujoves pristatančiose paskaitose, tiek praktiniuose užsiėmimuose. Lenkijos kariuomenės įranga buvo senesnė ir mažiau išvystyta nei nacių Vokietijos turima įranga, jos atnaujinimą sulėtino pasitikėjimas Vakarų Europos šalių karine pagalba ir biudžetiniai sunkumai[2].
Vaivadija | Plotas, tūkst. km² (1930 m.) | Gyventojai, tūkst. (1931 m.) |
Balstogės vaivadija | 26,0 | 1263 |
Kelcų vaivadija | 22,2 | 2671 |
Krokuvos vaivadija | 17,6 | 2300 |
Liublino vaivadija | 26,6 | 2116 |
Lodzės vaivadija | 20,4 | 2650 |
Lvovo vaivadija | 28,4 | 3126 |
Naugarduko vaivadija | 23,0 | 1057 |
Pamario vaivadija | 25,7 | 1884 |
Palenkės vaivadija | 36,7 | 1132 |
Poznanės vaivadija | 28,1 | 2340 |
Silezijos vaivadija | 5,1 | 1533 |
Stanislavovo vaivadija | 16,9 | 1480 |
Ternopolio vaivadija | 16,5 | 1600 |
Varšuvos miestas | 0,14 | 1179 |
Varšuvos vaivadija | 31,7 | 2461 |
Vilniaus vaivadija | 29,0 | 1276 |
Volynės vaivadija | 35,7 | 2087 |
Pirmaisiais akademiniais metais po Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo (1918-1919) jos teritorijoje veikė 7 universitetai. Jų skaičius augo - buvo steigiamos tiek valstybinės, tiek privačios aukštosios mokyklos, ir jau 1932-1933 metais jų buvo 24, o 1937-1938 - 32. Juose studijavo apie 49,3 tūkst. studentų, 28% sudarė moterys - tai antroji pagal dydį studijuojančių moterų dalis tuometinėje Europoje[3]. Lenkijos studentai koncentruodavosi Varšuvoje (42%), Lvove (19%), Krokuvoje (15,6%) ir Vilniuje (7,2%). Populiariausia studijų sritis - teisė. Ją pasirinkdavo daugiau nei 20% studentų[4].
Surašymo data | Gyventojų skaičius | Miestų gyventojai, proc. | Gyventojų tankis (žmonių / 1 km²) |
---|---|---|---|
1921 m. rugsėjo 30 d. | 27 177 000 | 24,6% | 69,9 |
1931 m. gruodžio 9 d. | 32 107 000 | 27,4% | 82,6 |
1938 m. gruodžio 31 d. | 34 849 000 | 30% | 89,7 |
Tarpukario laikotarpiu Lenkija buvo daugiataute, lenkai sudarė nuo 64 iki 69,2% gyventojų (šiuo metu lenkai sudaro apie 97% šalies gyventojų). Rytų pasienių kaimuose lenkai sudarė mažumą (daugumą sudarė baltarusiai ir ukrainiečiai), tuo tarpu daugumą sudarydavo miestuose (didesniuose - lenkai, mažesniuose - žydai ir lenkai). Lenkų buvo daugiau Vilniaus krašte ir tuometinėje Lvovo vaivadijoje. Vakaruose, kai kuriuose vietovėse, daugumą sudarė vokiečiai. Kai kuriose vietovėse daugiausia buvo žydų. Tautinių mažumų atstovai ne kartą tapo masinės nacionalistinės propagandos objektu[5].
Tautinė sudėtis, remiantis 1921 m. gyventojų surašymu[6]:
Tautinė sudėtis, remiantis 1931 m. gyventojų surašymu[7]:
Tarpukario Lenkijoje buvo daugelio religijų tauta. 1921 m., 16 057 229 piliečių (apie 62.5%) buvo katalikai, 3 031 057 (apie 11.8%) - unitai ir armėnų katalikai, 2 815 817 (apie 10,95%) - stačiatikiai, 2 771 949 (apie 10,8%.) - žydai, o 940 232 (apie 3,7%.) buvo protestantai (daugiausia liuteronai).[6]
1931 m. Lenkijoje buvo antroji pagal dydį žydų populiacija pasaulyje, sudaranti vieną penktadalį visos pasaulio diasporos (apie 3 136 000 gyventojų).[8].
1939 m. Lenkijoje buvo 2 miestai virš 500 tūkst. gyventojų (Varšuva ir Lodzė), 9 miestai, kuriuose gyveno 100–500 tūkst., 12 miestų, kuriuose gyveno 50–100 tūkst., 46 miestai, kuriuose gyveno 20–50 tūkst. i 83 miestai, kuriuose gyveno 10–20 tūkst. gyventojų[9].
Miestas | Gyventojų skaičius | Vaivadija | |
---|---|---|---|
1 | Varšuva | 1 289 000 | Varšuvos vaivadija |
2 | Lodzė | 672 000 | Lodzės vaivadija |
3 | Lvovas | 318 000 | Lvovo vaivadija |
4 | Poznanė | 272 000 | Poznanės vaivadija |
5 | Krokuva | 259 000 | Krokuvos vaivadija |
6 | Vilnius | 209 000 | Vilniaus vaivadija |
7 | Bydgoščius | 141 000 | Poznanės vaivadija vėliau Pamario vaivadija |
8 | Čenstakava | 138 000 | Kelcų vaivadija |
9 | Katovicai | 134 000 | Silezijos vaivadija |
10 | Sosnovecas | 130 000 | Kelcų vaivadija |
11 | Liublinas | 122 000 | Liublino vaivadija |
12 | Gdynė | 120 000 | Pamario vaivadija |
13 | Chožuvas | 110 000 | Silezijos vaivadija |
14 | Balstogė | 107 000 | Balstogės vaivadija |
15 | Kališas | 81 000 | Poznanės vaivadija |
16 | Radomas | 78 000 | Kelcų vaivadija |
17 | Torunė | 62 000 | Pamario vaivadija |
18 | Stanislavovas | 60 000 | Stanislavovo vaivadija |
19 | Kelcai | 58 000 | Kelcų vaivadija |
20 | Vloclavekas | 56 000 | Pamario vaivadija |
21 | Grudziondzas | 54 000 | Pamario vaivadija |
22 | Brestas | 51 000 | Palenkės vaivadija |
23 | Petrakavas | 51 000 | Lodzės vaivadija |
24 | Peremislis | 51 000 | Lvovo vaivadija |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.