Badeno didžioji hercogystė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Badeno didžioji hercogystė (vok. Großherzogtum Baden) buvo istorinė valstybė, egzistavusi 1806–1918 m. pietvakarių Vokietijoje, dešiniajame Reino krante, istoriniame Badeno regione.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Großherzogtum Baden Badeno didžioji hercogystė | |||||
Vokietijos imperijos dalis (nuo 1871) | |||||
| |||||
| |||||
Himnas Badeno himnas | |||||
Sostinė | Karlsrūjė | ||||
Valdymo forma | monarchija | ||||
Era | Naujieji laikai | ||||
- Įkurta | 1806 m., 1806 | ||||
- Tapo respublika | 1918 m. | ||||
Švabijos istorija |
Germanija: Svebai > Alemanai |
Alemanija |
Frankų imperija |
Švabijos kunigaikštystė |
Šventoji Romos imperija |
Konradinai > Hohenštaufenai |
Švabijos imperinė apygarda |
Reino konfederacija > Vokietijos imperija: |
Badenas, Viurtembergas, Hohencolernas |
Veimaro Respublika: |
Badenas, Viurtembergas, Hohencolernas |
Trečiasis Reichas |
Vokietija (Badenas-Viurtembergas) |
Svarbiausi regionai: |
Badenas, Viurtembergas, Hohencolernas |
Vakarinę ir pietinę sieną sudarė Reinas. Rytinėje pusėje iš trijų pusių ji supo Viurtembergo karalystę. Šiaurėje ši valstybė ribojosi su Bavarijos karalyste ir Heseno-Darmštato didžiąja hercogyste, vakaruose Reinas Badeną skyrė nuo Bavarijos Reino Palatinato ir Elzaso (dabartinėje Prancūzijoje), pietuose ribojosi su Šveicarija, o pietryčiuose su Hohencolernų-Zigmaringeno hercogyste.
Valstybės plotas buvo 15 071 km². Gyventojų buvo apie 1 mln. Apie pusę jų buvo katalikai, kiti – protestantai.
Didžiausi valstybės miestai: Karlsrūjė, Manheimas, Freiburgas, Pforcheimas, Heidelbergas, Baden-Badenas.