Beludžiai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Beludžiai – iranėnų tauta, gyvenanti Vidurio Vakarų Azijoje. Gausiausiai gyvena Beludžistano regione (pietų Pakistane, pietvakarių Irane ir pietų Afganistane); likusi beludžių diaspora išsibarsčiusi po visą regioną (Turkmėnija, Tadžikija, Kataras, Omanas ir kt.). Populiacija – apie 9 mln. žmonių. Kalba iranėnų šeimai priklausančia beludžių kalba, taip pat vartoja persų, turkmėnų, rusų kalbas. Dauguma tikinčiųjų musulmonai sunitai, dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus.
Beludžiai | |
---|---|
Gyventojų skaičius | ~9 mln. |
Populiacija šalyse | Pakistanas - 6,2 mln. Iranas - 1,48 mln. Afganistanas - 0,567 mln. Omanas - 0,425 mln. Jungtiniai Arabų Emyratai - 0,1 mln. |
Kalba (-os) | beludžių, brahvi, sindų, persų ir kt. |
Religijos | islamas |
Giminingos etninės grupės | brahviai, sindai, kurdai, kt. iranėnai |
Tradiciškai verčiasi nugintine gyvulininkyste, žemdirbyste (javai, kukurūzai), žvejyba, kilimų audimu. Beludžiai turi gausų muzikinį folklorą. XVI–XVII a. buvo sudarę pusiau autonomiškas valstybes[1]. Beludžiai yra viena iš dominuojančių Pakistano tautų (nors sudaro nedidelę dalį populiacijos). Beludžistane veikia Beludžistano išvadavimo armija, kovojanti dėl regiono nepriklausomybės. Tauta skirstoma į daugybę smulkių genčių.