Birželio 15 yra 166-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 167-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 199 dienos.
Šventės
- Vėjo energetikos diena;
- Lietuva – Okupacijos ir genocido diena (Masinio tautos naikinimo diena);
- Alytaus miesto diena;
- Danija – Vėliavos (Danneborg) diena.
Gimimo dienos
- 1790 m. – Adomas Antanas Pliateris, dvarininkas, zoologas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės (m. 1862 m.).
- 1834 m. – Aleksandras Hornas, Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorikas (m. 1897 m.).
- 1886 m. – Jonas Banys, dainininkas (bosas), vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (m. 1970 m.).
- 1905 m.:
- 1914 m. – Jonas Petras Kedys, Lietuvos miškininkas, ekonomistas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas.
- 1915 m. – Jonas Daugėla, Lietuvos agronomas, žurnalistas, visuomenės veikėjas.
- 1927 m.:
- 1929 m. – Albina Norkutė-Kairienė, Lietuvos partizanė-ryšininkė, politinė tremtinė (m. 2022 m.).
- 1930 m.:
- 1933 m.:
- 1936 m.:
- 1937 m. – Romualdas Jonas Abraitis, Lietuvos gydytojas (m. 2020 m.).
- 1938 m.:
- 1941 m.:
- 1944 m. – Stasys Žlioba, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2007 m.).
- 1945 m.:
- 1946 m.:
- 1947 m. – Jolanta Čiurilaitė-Kurnickienė, Lietuvos dainininkė (sopranas).
- 1949 m. – Vincas Jonas Karčiauskas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1950 m. – Liubomiras Laucevičius, Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius.
- 1953 m. – Vilhelmina Augustinavičiūtė-Bardauskienė, Lietuvos lengvaatletė, šuolininkė į tolį.
- 1956 m.:
- 1957 m. – Vytautas Ališauskas, Lietuvos kultūros veikėjas, diplomatas, filosofas, eseistas, tekstologas.
- 1958 m.:
- 1961 m. – Olegas Sosunovas, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1964 m. – Valdemaras Jasevičius, Lietuvos ir Šilalės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m. – Arvydas Antanavičius, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1968 m. – Aurelijus Umantas, gydytojas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1973 m. - Vitas Vasiliauskas, teisininkas, lektorius, buvęs politinis veikėjas, dabartinis Lietuvos Banko valdybos pirmininkas.
- 1982 m. – Ernestas Jurevičius, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1984 m. – Aivaras Dobilas, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
Mirtys
- 1797 m. – Pranciškus Bukota, Abiejų Tautų respublikos (ATR) diplomatas (g. 1747 m.).
- 1863 m. – Zigmantas Sierakauskas, vienas 1863 m. sukilimo vadų.
- 1938 m. – Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, lietuvių rašytojas (g. 1863 m.).
- 1940 m. – Aleksandras Barauskas, Lietuvos pasienio policininkas (g. 1899 m.).
- 1965 m. – Stasys Laucius, poetas, dramaturgas, žurnalistas (g. 1897 m.).
- 1978 m. – Jonas Dikinis, Lietuvos aktorius (g. 1900 m.).
- 1995 m. – Zigmantas Viktoras Morkūnas, Lietuvos sociologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1938 m.).
- 1997 m. – Vytautas Bendikas, Lietuvos ekonomistas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras (g. 1931 m.).
- 2001 m. – Julius Juzeliūnas, kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, mokslininkas – humanitarinių mokslų (muzikologijos) habilituotas daktaras (g. 1916 m.).
- 2021 m. – Kazys Račkauskas, Lietuvos pedagogas, bibliotekininkas, muziejininkas, kultūros istorikas, žurnalistas, leidėjas, redaktorius, visuomenės veikėjas (g. 1935 m.).
- 2024 m. – Algirdas Skirkevičius, Lietuvos entomologas ir etofioziologas (g. 1939 m.).[1]
Gimimo dienos
- 1594 m. – Nikola Pusenas, prancūzų tapytojas. Vienas žymiausių prancūzų klasicistų (m. 1665 m.).
- 1843 m. – Edvardas Hagerupas Grygas, norvegų kompozitorius romantikas ir pianistas. Žymiausi kūriniai – koncertas fortepijonui a – moll ir muzika dramai „Peras Giuntas“ (m. 1907 m.).
- 1852 m. – Daniel Burley Woolfall, antrasis FIFA prezidentas ėjęs pareigas nuo 1906 m. iki 1918 m (m. 1918 m.).
- 1914 m. – Jurijus Andropovas, Tarybų Sąjungos valstybės veikėjas, armijos generolas, generalinis sekretorius (nuo 1982 lapkričio) (m. 1984 m.).
- 1916 m. – Herbert Alexander Simon, 1978 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[2] (m. 2001 m.).
- 1917 m. – John Bennett Fenn, 2002 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3].
- 1922 m. – Ilmaras Kullamas, Estijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Tartu „Kalev“ klube ir TSRS rinktinėje.
- 1941 m. – Ivanas Mykolaičukas, ukrainiečių kino aktorius, scenaristas, režisierius. Poetinio kino atstovas (m. 1987 m.).
- 1943 m. – Poulas Nyrupas Rasmusenas, ekonomistas, Danijos ir Europos Sąjungos politinis veikėjas.
- 1964 m. – Courteney Bass Cox, JAV aktorė, filmų prodiuserė ir modelis. Išgarsėjo vaidindama seriale Draugai (TV serialas) ir filmo Klyksmas visose dalyse.
- 1969 m. – Oliver Kahn, vokiečių futbolininkas, vartininkas.
- 1970 m. – Žanas Tabakas, Kroatijos krepšininkas ir treneris.
- 1978 m. – Vilfredas Bouma, futbolininkas, šiuo metu be klubo esantis Nyderlandų rinktinės gynėjas.
- 1980 m. – Amauris Karvalijo de Oliveira, Brazilijos tautybės futbolininkas, puolėjo pozicijoje žaidžiantis Juventus F.C. klube.
- 1981 m. – John Paintsil, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Fulham klubo gynėjas.
- 1985 m. – Inés Palombo, Argentinos aktorė, geriausiai žinoma kaip Sol Rivarola, pauglių muilo operoje „Rebelde Way“.
- 1989 m. – Teddy Tamgho, prancūzų šuolininkas į tolį, pasaulio rekordininkas. Jam priklauso lengvosios atletikos uždarų patalpų trišuolio rekordas, 17 m 90 cm, pasiektas 2010 m. kovo 14 d. Dohoje (Kataras).
Mirtys
- 1383 m. – Jonas VI Kantakuzinas, 1347–1354 m. Bizantijos imperatorius (g. 1293 m.).
- 1389 m. – Milošas Obiličius, serbų Raudono drakono riteris, išgarsėjęs sultono Murado I nužudymu Kosovo mūšio metu, 1389 m. birželio 15 d.
- 1453 m. – Sofija Vytautaitė, Maskvos Didžioji kunigaikštienė, LDK Didžiojo kunigaikščio Vytauto vienintelė duktė (g. 1371 m.).
- 1467 m. – Filipas III Gerasis, Burgundijos hercogas[4] (g. 1396 m.).
- 1849 m. – Džeimsas Noksas Polkas, 11-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1845 iki 1849 metų. Prieš tapdamas prezidentu, demokratas Džeimsas Polkas buvo JAV Atstovų rūmų pirmininkas (1835–1839) ir Tenesio valstijos gubernatorius (1839–1841) (g. 1795 m.).
- 1971 m. – Wendell Meredith Stanley, 1946 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (g. 1904 m.).
- 1991 m. – William Arthur Lewis, 1979 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[2] (g. 1915 m.).
- 1992 m. – Levas Nikolajevičius Gumiliovas, vienas iš populiariausių ir kontroversiškiausių XX a. Rusijos istorikų. Ypač išgarsėjo etnosų atsiradimo ir išnykimo teorijomis (g. 1912 m.).
- 1996 m.: