Boleslovas II Drąsusis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Boleslovas II Drąsusis, taip pat žinomas kaip Dosnusis ir Žiaurusis (lenk. Bolesław II Śmiały arba Szczodry, arba Okrutny, lot. Boleslaus; apie 1041 arba 1042 m. – 1081 arba 1082 m. Vengrijoje)[1] – Lenkijos kunigaikštis nuo 1058 iki 1076 ir trečiasis Lenkijos karalius (1076–1079 m.). Jis buvo vyriausiasis Kazimiero I ir Kijevo Rusios princesės Marijos Dobroniegos sūnus.
Boleslovas II Drąsusis | |
---|---|
Piastai | |
Gimė | 1039 m. |
Mirė | 1081 m. balandžio 3 d. (~42 metai) |
Tėvas | Kazimieras I |
Motina | Marija Dobronega |
Sutuoktinis (-ė) | Vyšeslava Sviatoslavovna |
Vaikai | Meška Boleslovičius |
Lenkijos kunigaikštis | |
Valdė | 1058 m. – 1076 m. (~18 metų) |
Pirmtakas | Kazimieras I |
Įpėdinis | Vladislavas I Hermanas |
Vikiteka | Boleslovas II Drąsusis |
Boleslovas II laikomas vienu iš gabiausių Piastų valdovų. 1075 m. jis atkūrė Gniezno arkivyskupystę (konsekruota 1064 m.) ir įkūrė Plocko dioceziją. Mogilne (Kujavija), Liubline ir Vroclave įkūrė benediktinų vienuolynus. Boleslovas II taip pat buvo pirmasis Lenkijos monarchas išleidęs tiek savų monetų, kad jos išstūmė ankstesnių Piastų valdovų laikais vyravusias užsienio monetas. Jis įkūrė karališkąsias monetų kalyklas Krokuvoje ir Vroclave.
Pagal kronikininką Galą Anonimą (Gallus Anonymus) jo valdymo metu Boleslovas vadintas largus („dosnusis“, lenk. Szczodry), nes visoje Lenkijoje fundavo daugybę bažnyčių ir vienuolynų. „Drąsiuoju“ (lenk. Śmiały) pirmą kartą vadinamas vėlyvojoje Lenkijos karalių kronikoje.