Lotynų kalba
From Wikipedia, the free encyclopedia
Lotynų kalba (lot. lingua Latīna, tariama [laˈtiːna]) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė. Kilusi iš istorinio Lacijaus regiono, kurio šiaurėje yra Roma. Lotynų kalba buvo visos Romos imperijos oficialioji kalba.
Daugiau informacijos Kalbama, Kalbančiųjų skaičius ...
Lotynų kalba lingua Latīna | |
Kalbama | Vatikane |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | kalbančiųjų kaip gimtąja kalba nėra |
Kilmė | Indoeuropiečių; italikų; Lotynofaliskų kalbos; Lotynų kalba |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Vatikanas |
Prižiūrinčios institucijos | Opus Fundatum Latinitas [1] |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | la |
ISO 639-2 | lat |
ISO 639-3 | lat |
SIL | LTN |
Uždaryti
Lotynų kalba – oficiali Romos Katalikų Bažnyčios, Vatikano kalba. Bažnyčia iki 1960 m. vartojo ją kaip savo pirminę liturginę kalbą. Lotynų kalba tebevartojama medicinoje ir biologijoje (pvz., mokslinėje organizmų klasifikacijoje taksonams pavadinti).