Branduolinis holokaustas

Branduolinis holokaustas arba branduolinė apokalipsė – futurologinis scenarijus apie žmonijos susinaikinimą panaudojant masinio naikinimo ginklus, sukeliančius visuotinius sugriovimus ir radioaktyvią taršą. Pagal tokį scenarijų, būsimuose pasauliniuose karuose visa Žemė ar jos dalis branduolinės ginkluotės paverčiama negyvenama.

Bandomasis branduolinis sprogimas (Bikinio atolas)

Be tiesioginio miestų sunaikinimo per branduolinius sprogimus, branduolinis karas gali sukelti ugnies audras, branduolinę žiemą, dėl radioaktyviųjų medžiagų išplitusią spindulinę ligą ir (arba) laikiną šiuolaikinių technologijų praradimą dėl elektromagnetinių impulsų poveikio. Kai kurie mokslininkai, pavyzdžiui, Alan Robock, spėliojo, kad termobranduolinis karas gali užbaigti šiuolaikinę civilizaciją Žemėje, iš dalies dėl ilgai trunkančios branduolinės žiemos. Pagal vieną modelį, vidutinė Žemės temperatūra po visuotinio termobranduolinio karo keletą metų kristų vidutiniškai 7-8°C.^[1]

Nepaisant to, ankstyvieji šaltojo karo laikų tyrimai parodė, kad milijardai žmonių išgyvens tiesioginių branduolinių sprogimų ir radiacijos poveikio sukeltas pasekmes.^[2][3] Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad branduolinis karas netiesiogiai gali prisidėti prie žmonių išnykimo dėl antrinių padarinių, įskaitant pražūtingą poveikį aplinkai, socialinės visuomenės ir ekonomikos žlugimą. Be to, buvo teigiama, kad net palyginti nedidelės apimties tarpusavio branduoliniai smūgiai tarp Indijos ir Pakistano, apimantys 100 bombų, pagal galią panašių numestų ant Hirošimos, gali sukelti branduolinę žiemą ir nužudyti daugiau nei milijardą žmonių.^[4]

Nuo 1947 m. mokslininkų atomininkų biuletenio sukurtas „Pasaulio pabaigos laikrodis“ modeliuoja, kiek šiuolaikinis pasaulis yra priartėjęs prie branduolinio konflikto.^[5]

Branduolinio holokausto grėsmė vaidina svarbų vaidmenį populiariai suvokiant branduolinių ginklų grėsmę. Ji apibūdinama saugumo koncepcija, kylančia iš garantuoto abipusio sunaikinimo karinės strategijos doktrinos, ir yra tinkamas scenarijus survivalizmui. Branduolinio holokausto siužetai dažnai sutinkami literatūroje ir filmuose, ypač fantastikos žanruose, tokiuose kaip mokslinė, distopinė, apokaliptinė ir postapokaliptinė fantastika.

Šaltiniai

1. Alan Robock, Owen Brian Toon. „Self-assured destruction: The climate impacts of nuclear war“. Bulletin of the Atomic Scientists. Suarchyvuotas originalas 2020-04-02. Nuoroda tikrinta 13-02-2016. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= (pagalba)
2. Martin, Brian (1982). „Critique of Nuclear Extinction“. Journal of Peace Research. 19 (4): 287–300. doi:10.1177/002234338201900401.
3. The Effects of a Global Thermonuclear War. Johnstonsarchive.net. Nuoroda tikrinta on 2013-07-21.
4. Helfand, Ira. „Nuclear Famine: Two Billion People at Risk?“ (PDF). International Physicians for the Prevention of Nuclear War. Nuoroda tikrinta 13-02-2016. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
5. James, Sara (24-01-2020). „'If there's ever a time to wake up, it's now': Doomsday Clock moves 20-seconds closer to midnight“. ABC News. Australian Broadcasting Corporation. Nuoroda tikrinta 24-01-2020. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= ir |date= (pagalba)