Brisbanas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Brisbanas (angl. Brisbane) – miestas Australijos rytuose, netoli Ramiojo vandenyno, abipus Brisbano upės žemupio. Trečias pagal dydį Australijoje (po Sidnėjaus ir Melburno), Kvynslando valstijos sostinė. 2,7 mln. gyventojų (2023 m.).[1]
Šis straipsnis apie miestą. Apie upę skaitykite straipsnyje Brisbanas (upė).
| Brisbanas angl. Brisbane | |
|---|---|
  | |
 (vaizdas nuo Brisbano upės) | |
  Brisbanas | |
| Valstybė |  Australija |
| Valstija |  Kvynslandas |
| Įkūrimo data | 1824 m. |
| Gyventojų | 2 706 966 |
 Vikiteka | Brisbanas |
| Kirčiavimas | Bri̇̀sbanas[2] |
Pradėjo kurtis 1824 m., jagerų (Jagera) grupės Australijos aborigenų žemėse įsteigus Mortono įlankos nuteistųjų koloniją. 1834 m. kolonija pavadinta Brisbanu, jai suteiktos miesto teisės. 1839 m. nuteistųjų kolonija uždaryta, į miestą pradėjo keltis laisvieji gyventojai. 1859 m. tapo Kvynslando sostine, tais pačiais metais įkurta Brisbano savivaldybė. Antrojo pasaulinio karo metu buvo svarbus Sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų centras – mieste buvo JAV armijos generolo Daglaso Makarturo štabas, buvo dislokuota iki 80 tūkst. amerikiečių kareivių. Miestas smarkiai nukentėjo nuo 1893 ir 1974 m. Brisbano upės potvynių. 1988 m. Brisbane vyko Pasaulinė paroda.
Pastaraisiais dešimtmečiais Brisbanas sparčiai auga, į miestą keliasi gyventojai iš kitų valstijų ir užsienio šalių. 2016 m. gyventojų surašymo duomenimis 31,7 % Brisbano aglomeracijos gyventojų buvo gimę užsienyje.[3] Brisbanas yra vienas iš pagrindinių Australijos verslo centrų. Mieste sutelkta didesnė dalis Kvynslando pramonės, veikia laivų statybos, naftos perdirbimo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, trąšų, metalurgijos, tekstilės, popieriaus, maisto pramonės įmonės.[4][5] Miestas turi tankų geležinkelių tinklą, trečią pagal dydį Australijos oro uostą ir jūrų uostą.
Miestą kasmet aplanko daugiau kaip 1 mln. užsienio ir daugiau kaip 7 mln. vietinių turistų.[6] Kvynslando, Kvynslando technologijos ir Grifito universitetuose bei kitų universitetų filialuose mokosi per 90 tūkst. užsienio studentų.[7] Brisbanas garsus savitu XIX a. pab.–XX a. pr. gyvenamųjų namų Kvynslando (Queenslander) architektūros stiliumi. Mieste yra anglikonų ir Romos katalikų katedros, parlamento rūmai (1869 m.), Kvynslando muziejus, Kvynslando dailės galerija, daug parkų ir sodų. Kvynslando kultūros centre sutelkti pagrindiniai miesto kultūros objektai. Vyksta kasmetiniai festivaliai, parodos. 1982 m. Brisbane vyko Sandraugos žaidynės. 2032 m. numatytos vasaros olimpinės žaidynės.
Miesto pradžia
Iki europiečių atvykimo būsimo miesto apylinkėse gyveno keletas tūkstančių jagerų grupės Australijos aborigenų. Aborigenai gyveno Brisbano ir jo intakų pakrantėse įrengtose sezoninėse stovyklose po 200–600 žmonių. Pasirodžius baltiesiems, ir ypač po to, kai į Brisbaną pradėjo keltis laisvieji žmonės, dėl jų atvežtų ligų ir alkoholio vietiniai aborigenai beveik išnyko. Pasak australų tyrinėtojo ir politiko Arčibaldo Mestono, XIX a. pab. jų buvo likę tik penki.[8]
1799 m. Mortono įlanką tyrinėjo anglų jūrininkas Metju Flindersas, 1823 m. – Australijos tyrinėtojas Džonas Okslis (John Oxley). Oksliui Naujojo Pietų Velso gubernatorius Tomas Brisbanas (Thomas Brisbane) pavedė surasti tinkamą vietą naujai nuteistųjų kolonijai, į kurią, Sidnėjaus gyventojų prašymu, būtų perkelti didžiausi Sidnėjaus nusikaltėliai. Ekspedicijos metu Okslis rado upę, kurią pavadino gubernatoriaus garbei. Pagal Džono Okslio pasiūlymą, 1824 m. Redklifo pusiasalyje Mortono įlankos pakrantėje įkurta nuteistųjų kolonija, kuri po metų perkelta 28 km į pietvakarius, prie Brisbano upės, dabartinio miesto centro vietoje. Gyvenvietė pavadinta Edenglasiu (Edenglassie, pagal Škotijos miestus Edinburgą ir Glazgą), o 1834 m. suteikus jai miesto (town) teises, pervadinta Brisbanu. Kolonija buvo uždara, laisvieji naujakuriai neturėjo teisės be leidimo gyventi artimesniu nei 50 mylių (80 km) atstumu.[5]
1839 m. nuteistųjų kolonija uždaryta, beveik visi nuteistieji iškelti. Liko tik tie, kurių reikėjo Brisbano pastatų priežiūrai, apsaugai ir kitiems darbams. 1840 m. paruoštas miesto planas, pradėti pardavinėti sklypai, miesto gyventojų pradėjo sparčiai daugėti.[10] 1859 m. birželio 6 d., atskyrus šiaurines Naujojo Pietų Velso žemes, įkurta Kvynslando kolonija,[11] o Brisbanas, nukonkuravęs Ipsvičą, tapo jos sostine. Tais pačiais metais įkurta Brisbano savivaldybė.
1879 m. nutiestas pirmasis geležinkelis, sujungęs Brisbaną su Ipsviču, 1885 m. įrengtos pirmosios arklinio tramvajaus, 1897 m. – elektrinio tramvajaus linijos. 1882 m. mieste išbandytas pirmasis pasaulyje viešasis elektrinis apšvietimas.[12] Miestas labai nukentėjo nuo Brisbano upės potvynio 1893 m.: buvo sugriauti tiltai, daug gyventojų liko be pastogės.[13]
XX ir XXI amžius
1902 m. Brisbanui suteiktos didmiesčio (city) teisės,[14] 1909 m. įkurtas Kvynslando universitetas. 1925 m. prie Brisbano prijungta daugiau kaip 20 nedidelių aplinkinių savivaldybių. 1930 m. pastatyta rotušė, karo aukų atminimo šventovė, 1940 m. – Storio tiltas. Visi trys statiniai laikomi svarbiausiais Brisbano istorinės architektūros objektais.
Per Antrąjį pasaulinį karą iki 1944 m. Brisbane buvo JAV armijos generolo Daglaso Makarturo vadovaujamų Sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų Ramiojo vandenyno pietvakariuose štabas, mieste buvo dislokuota iki 80 tūkst. amerikiečių kareivių.[15] 1942 m. tarp jų ir australų kariškių bei civilių kilo riaušės, vienas žmogus žuvo, šimtai sužeista. Incidentas neoficialiai vadinamas „Brisbano kautynėmis“.[16]
Po karo miestas sparčiai augo. Gyventojų padaugėjo nuo 413 tūkst. 1947 m. iki 622 tūkst. 1961 m. Miesto infrastruktūros plėtra atsiliko: 1961 m. 80 % Brisbano namų neturėjo kanalizacijos, o daugiau nei pusė kelių (gatvių) buvo siauresni negu 8 m, daugelis be kietos dangos.[17] Dėl išaugusio elektros energijos poreikio visos savivaldybės lėšos buvo skiriamos elektrinių statybai. Brisbanas ilgą laiką turėjo „kaimiško didmiesčio“ įvaizdį,[18] kurio miesto politikai ir rinkodaros specialistai stengėsi atsikratyti. Mero Klemo Džonso (Clem Jones) valdžios metais (1961–1975) miesto infrastruktūra sutvarkyta: paruoštas miesto plėtros planas, išasfaltuotos gatvės, modernizuota nuotekų sistema, dauguma namų prijungta prie miesto kanalizacijos, įrengti parkai.[19] 1974 m. miestas patyrė dar vieną niokojantį potvynį, po kurio Brisbano upės baseine įrengta apsaugos nuo potvynių sistema. Nepaisant to, 2011 m. sausį miestas vėl nukentėjo nuo potvynio.
1982 m. Brisbane vyko Sandraugos žaidynės, 1988 m. – Expo 88 pasaulinė paroda. Per paskutinį XX a. dvidešimtmetį miestas augo sparčiau už šalies vidurkį, į Brisbaną kėlėsi gyventojai iš Viktorijos ir Naujojo Pietų Velso valstijų. Miestas sparčiai auga ir XXI a.: 2001–2020 m. miesto gyventojų padaugėjo beveik milijonu.[17][1]
Brisbanas išsidėstęs Kvynslando pietryčiuose, Brisbano upės krantuose. Miesto centras yra už 19 km nuo upės žiočių, rytiniai priemiesčiai siekia Koralų jūros Mortono įlanką. Miesto aglomeracija apima įlankos pakrantės lygumą į rytus nuo Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio tarp Sanšain Kousto ir Gold Kousto: nuo Kabolčos (Caboolture) priemiesčio šiaurėje iki Binli (Beenleigh) priemiesčio pietuose ir Ipsvičo pietvakariuose. Australijos statistikos biuras Didžiajam Brisbanui priskiria 15 842 km² plotą,[20][21] tačiau užstatyta miesto teritorija yra žymiai mažesnė.[22]
Brisbano reljefas – kalvotas.[23] Į miesto teritoriją įsiterpia dvi Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio atšakos: Teiloro (Taylor Range) ir D‘Agilaro (D‘Aguilar Range) virtinės. Apie 6 km į vakarus nuo Brisbano centro iškilusi aukščiausia Teiloro virtinės viršūnė – Kut Ta kalnas (Mount Coot-tha, 287 m vjl.). D‘Agilero virtinė aglomeracijos šiaurės vakariniame pakraštyje – aukštesnė, iki 770 m vjl. Mažesnių, iki 230 m vjl. kalvų nusėta po visą Brisbano teritoriją.
Miesto geologinį pagrindą sudaro Brisbano tufas – nuosėdinė vulkaninė uoliena, ignimbrito atmaina.[24] Tufas naudotas miesto istorinių pastatų (Komisariato sandėlio, Šv. Stepono bažnyčios ir kitų) statybai ir tebenaudojamas šaligatvių bortų gamybai.
Brisbano upė ties Brisbanu – plati potvynių ir atoslūgių veikiama sūroko vandens, laivuojama estuarija. Upė per miestą teka dideliais vingiais šiaurės rytų kryptimi ir įsilieja į Mortono įlanką. Aglomeracijos šiauriniuose priemiesčiuose teka Šiaurės Paino ir Pietų Paino upės, kurių santaka sudaro Paino upės (Pine River) estuariją, bei Kabolčos upė; pietrytiniuose priemiesčiuose – Logano ir Alberto upės, pietvakariuose – Brisbano intakai Brimeris (Bremer River) ir Okslis (Oxley Creek).
Mortono įlanką nuo vandenyno skiria Mortono, Šiaurės Stradbroko (North Stradbroke) ir Braibio (Bribie) salos, kurios saugo įlanką nuo didelio bangavimo. Dėl per mažų bangų Brisbano paplūdimiai netinkami banglenčių sportui.
Klimatas
Pagal Kiopeno klimato klasifikaciją Brisbanas yra drėgno subtropinio klimato zonoje (Cfa).[25] Miestui būdingos karštos, drėgnos vasaros ir vidutiniškai sausos, šiltos žiemos. Pagal vidutinę metinę oro temperatūrą Brisbanas yra antra pagal šiltumą Australijos valstijų sostinė po Darvino. Dėl Koralų jūros artumo ir šiltosios Rytų Australijos srovės oro temperatūros metiniai svyravimai mieste nežymūs. Vasaros – ilgos, karštos ir drėgnos, bet oras retai kada įšyla daugiau kaip +35 °C; didesnę vasaros dalį oro temperatūra dienomis laikosi 27–33 °C ribose. Žiemą oras įšyla vidutiniškai iki +22 °C, retai kada žemiau +20 °C, bet pasitaiko ir karštų, daugiau kaip +30 °C dienų.[26]
Aukščiausia temperatūra mieste, +43,2 °C, užregistruota 1940 m. sausio 26 d.,[27] žemiausia, +2,6 °C – 2014 m. liepos 12 d. miesto centre, -0,1 °C – 2007 m. liepos 19 d. Brisbano oro uoste,[28] -4,9 °C – 1995 m. rugpjūčio 8 d. aglomeracijos pietvakariniame pakraštyje, Amberlyje, prie Ipsvičo.[29]
Vidutinis metinis kritulių kiekis – 1 011 mm, du trečdaliai kritulių iškrinta vasaros pusmetį. Lapkričio–kovo mėnesiais būdingos perkūnijos su audromis, kartais ir su kruša, smarkiomis liūtimis bei stipriais vėjais. Brisbanas yra tropinių ciklonų rizikos zonos pietiniame pakraštyje, tačiau jie miestą pasiekia retai. Daugiausia kritulių mieste iškrito 1887 m. sausio 21 d. – 465 mm. Drėgniausias mėnuo miesto istorijoje buvo 1893 m. vasaris, kai iškrito 1 026 mm lietaus, tačiau per pastaruosius 30 metų didžiausias kritulių kiekis per mėnesį neviršijo 480 mm. Labai retai pasitaiko mėnesių be kritulių: paskutinį kartą 1991 m. rugpjūtį.[27] Per metus Brisbane vidutiniškai būna 124 giedros dienos.[30]
Vidutinė vandens temperatūra Brisbano pajūryje svyruoja nuo 21,6 °C liepą – rugpjūtį iki 27,2 °C vasarį.[31]
 Brisbano klimatas  | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Vid. aukščiausia °C | 30,5 | 30,2 | 29,1 | 27,2 | 24,6 | 22,0 | 22,1 | 23,4 | 25,7 | 27,0 | 28,3 | 29,6 | 26,6 |
| Vid. temperatūra °C | 26,1 | 25,8 | 24,7 | 22,3 | 19,2 | 17,0 | 16,2 | 17,1 | 19,8 | 21,7 | 23,6 | 25,0 | 21,5 |
| Vid. žemiausia °C | 21,7 | 21,4 | 20,2 | 17,4 | 13,8 | 11,9 | 10,3 | 10,8 | 13,8 | 16,4 | 18,8 | 20,4 | 16,4 |
| Krituliai mm | 140,5 | 150,4 | 115,3 | 58,8 | 62,1 | 66,9 | 24,7 | 36,2 | 28,4 | 77,8 | 91,4 | 129,2 | 1 011,5 |
| Duomenys: Brisbano klimatas (nuo 1999 m.)[32] | |||||||||||||
Brisbano centrinis verslo rajonas, arba miesto centras, išsidėstęs Brisbano upės vingyje, kairiajame krante, užima 2,2 km² plotą. Gatvių tinklas – stačiakampio plano, dauguma gatvių pavadintos Hanoverių dinastijos narių vardais. Karalienės gatvė (Queen Street, pavadinta karalienės Viktorijos garbei) – pagrindinė, dalis gatvės skirta pėstiesiems. Gatvės, lygiagrečios Karalienės gatvei, pavadintos karališkosios giminės moterų vardais (Adelaidės, Alisos, Onos, Šarlotės, Elžbietos, Margaritos ir Marijos), statmenosios – vyrų vardais (Alberto, Edvardo, Jurgio ir Viljamo).
Brisbano upė dalina miestą į dvi dalis; šnekamojoje kalboje miesto teritorija kairiajame upės krante vadinama „šiaurine puse” (northside), dešiniajame – „pietine puse“ (southside). Dėl vingiuotos upės vagos kai kurie „šiaurinės pusės“ rajonai nutolę piečiau centro, „pietinės pusės“ – šiauriau. Miesto pietvakarinė dalis dar neoficialiai vadinama „vakarų puse“ (westside), o miesto rajonai prie Mortono įlankos – „įlankos puse“ (bayside).
Į šiaurę nuo miesto centro išsidėstę Fortitjūd Valio (Fortitude Valley), Spring Hilio (Spring Hill) ir Padingtono (Paddington) rajonai, žymūs savo restoranais, parduotuvėmis ir naktiniu gyvenimu. Pietų Brisbane (South Brisbane) yra parkų, muziejų, kultūros centrų. Rajoną su miesto centru jungia du tiltai: bendro naudojimo Viktorijos tiltas (Victoria Bridge) ir pėsčiųjų Kurilpos tiltas (Kurilpa Bridge). Kiti du Brisbano upės dešiniojo kranto rajonai, esantys netoli miesto centro – Vest Endas (West End) ir Kangarū Pointas (Kangaroo Point).
Brangiausi miesto rajonai yra prie Brisbano upės abipus centro: Niu Farmas (New Farm), Bulimba ir Askotas (Ascot) šiaurės vakaruose bei Ochenflaueris (Auchenflower), Čelmeris (Chelmer) ir Sent Lusija (St Lucia) pietvakariuose.[33] Pagal Deloitte Access Economics ir Tract Consultants atliktą tyrimą geriausiais gyventi pripažinti 3–7 km į šiaurę nuo centro esantys miesto rajonai: Olderlis (Alderley), Vilstonas (Wilston), Askotas, Padingtonas, Niumarketas (Newmarket) ir kiti.[34][35] Pagal 2021 m. gyventojų surašymo duomenis, 73,4 % Brisbano gyventojų gyveno atskiruose namuose, 14,7 % – butuose, 11,4 % – terasiniuose ir sublokuotuose namuose.[3] Daugiabučiai namai pradėti statyti XX a. aštuntajame dešimtmetyje, XXI a. jų statyba spartėja.
Parkai
Pagrindiniai miesto parkai – Miesto botanikos sodai ir Romos Gatvės parkas miesto centre, 27 ha dydžio Viktorijos parkas Spring Hilyje ir Herstone, Saut Banko parkas Pietų Brisbane, Brisbano botanikos sodai Maunt Kut Ta priemiestyje ir Niu Farmo parkas Brisbano upės pakrantėje.
Miesto pakraščiuose daug nacionalinių parkų. Didžiausias ir Brisbanui artimiausias – D‘Agilaro nacionalinis parkas miesto šiaurės vakaruose užima D‘Agilaro kalnų virtinę. Stiklo Krosnies Kalnų nacionalinis parkas (Glass House Mountains National Park) įkurtas aglomeracijos šiaurėje tarp Brisbano ir Sanšain Kousto, Tamborinos nacionalinis parkas (Tamborine National Park) – pietuose tarp Brisbano ir Gold Kousto. Siekiant saugoti Mortono įlankos gamtą įkurtas Mortono Įlankos jūros parkas, o didelę dalį Mortono, Šiaurės Stradbroko ir Braibio salų užima Mortono Salos, Nari Badžong Džaros (Naree Budjong Djara) ir Braibio Salos nacionaliniai parkai.
Architektūra
Brisbane išsaugota nemažai istorinių XIX a. pastatų. Seniausias iš jų – Senasis vėjo malūnas Vikamo parke (Wickham Park), pastatytas nuteistųjų 1824 m.[36] Komisariato sandėlio (Commissariat Store) pastatas statytas 1828 m., naudotas grūdams saugoti, dabar – muziejus ir Brisbano karališkosios istorijos draugijos būstinė. Kiti svarbūs XIX a. pab. ir XX a. pr. architektūros paminklai – neorenesansiniai iždo pastatas (Treasury Building, statytas 1886–1928 m.) ir rotušė (1920–1930 m.), Viktorijos stiliaus muitinė (1886–1889 m.) bei neoklasicistinis Žemės administravimo pastatas (Land Administration Building, 1899–1905 m.).
Dėl palyginti pigios ir prieinamos medienos dauguma senesniųjų gyvenamųjų namų Brisbane – mediniai. XIX a. viduryje Brisbane susiformavo savitas Kvynslando architektūros stilius (Queenslander), kuriuo pastatyta didelė dalis ikikarinių Brisbano gyvenamųjų namų. Stiliui būdingos medinės konstrukcijos su didelėmis verandomis, dvišlaičiais ar keturšlaičiais gofruotos skardos stogais, aukštomis lubomis. Dauguma šio stiliaus namų paaukštinti ant medinių atramų, suformuojant po namu tuščią erdvę vėsinančio oro srautui. Kvynslando stiliaus namai vertinami nekilnojamojo turto rinkoje ir kainuoja brangiau už šiuolaikinius medinius namus.
Po Antrojo pasaulinio karo gyvenamųjų namų statyboje pradėjo vyrauti amerikietiškų tipų namai – su mažesnėmis verandomis, vienaaukščiai, paprastai medinio ar metalinio karkaso, apmūryti plytomis.
2020 m. Brisbane buvo beveik 400 daugiaaukščių pastatų, iš jų 17 – dangoraižių (aukštesnių nei 150 m pastatų). Aukščiausias pastatas – 270 m aukščio mišraus naudojimo Brisbane Skytower dangoraižis, pastatytas 2019 m.[37] Pagal dangoraižių skaičių Brisbanas buvo trečioje vietoje Australijoje ir 68 vietoje pasaulyje. Pagal paskirtį daugiausia biurams skirtų (47 %), rezidencinių (37 %) ir mišraus naudojimo (11 %) dangoraižių.[38] Visi dangoraižiai pastatyti centriniame verslo rajone; kitų daugiaaukščių yra ir kitose netoli centro esančiose miesto dalyse. Iki 1970 m. aukščiausias miesto pastatas buvo rotušė, turinti 86 m aukščio bokštą.
Skirtingai nuo kitų Australijos didmiesčių, Brisbano miesto savivaldybė kontroliuoja ne tik miesto centrą, bet ir nemažą dalį viso miesto. Pagal gyventojų skaičių ir biudžeto dydį Brisbano miestas yra didžiausia Australijos savivaldybė,[39] joje gyvena 40 % aglomeracijos gyventojų. Savivaldybės plotas – 1 343 km².[40] Miestui vadovauja tiesiogiai renkamas meras ir 26 rinkimų apygardose išrinkta miesto taryba. Pagrindinė miesto valdžia įsikūrusi rotušėje, kitos miesto vadžios įstaigos – Brisbane Square dangoraižyje.
Pietinė miesto dalis priklauso Logano miesto, šiaurinė – Mortono Įlankos regiono, pietvakarinė – Ipsvičo miesto, pietrytinė – Redlando miesto savivaldybėms. Nedidelis miesto ruožas vakaruose priklauso Vaizdingojo Krašto regiono (Scenic Rim Region) savivaldybei.
Kvynslando parlamentas įsikūręs Parlamento rūmuose miesto centre, gubernatorius – gubernatoriaus rūmuose Padingtone, vyriausybė – 1 William Street dangoraižyje. Kvynslando Aukščiausiasis ir Apygardos teismai įsikūrę Karalienės Elžbietos II teismo rūmuose, Australijos federalinių teismų įstaigos – Sandraugos teismo rūmuose Šiaurinėje krantinėje miesto centre, Brisbano kalėjimai – Veikolo (Wacol) priemiestyje.
Australijos ginkluotųjų pajėgų bazių yra Inogeroje (Enoggera), Bulimboje (laivyno) ir Amberlyje (Amberley, oro pajėgų).
Brisbanas turi 17 atstovų Australijos Federacinio parlamento Atstovų rūmuose ir 41 atstovą iš 93 Kvynslando parlamento Įstatymų leidybos asamblėjoje.
2023 m. birželį Brisbano aglomeracijoje buvo 2 706 966 gyventojai, per metus gyventojų skaičius padidėjo 81 220 arba 3,1 % – šiek tiek daugiau, nei vidutiniškai visose Australijos valstijų ir teritorijų sostinėse (3,0 %).[1]
Tautinė sudėtis
| Gimimo šalis (2021)[41] | |
|---|---|
| Gimimo vieta | Skaičius |
| Australija | 1 726 655 |
| Naujoji Zelandija | 111 649 |
| Anglija | 95 284 |
| Indija | 51 650 |
| Kinija | 41 978 |
| Filipinai | 27 907 |
| Pietų Afrika | 26 918 |
| Vietnamas | 20 308 |
| Pietų Korėja | 13 305 |
| Taivanas | 12 826 |
| Škotija | 11 956 |
| Malaizija | 11 826 |
| Fidžis | 10 800 |
| JAV | 10 530 |
2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, pagal kilmę Brisbano gyventojai buvo pasiskirstę taip:[42]
- Anglai (36,5 %)
- Australai (31,6 %)
- Airiai (11,1 %)
- Škotai (10,1 %)
- Vokiečiai (5,7 %)
- Kinai (4,7 %)
- Aborigenai (2,8 %)
- Italai (2,7 %)
- Indai (2,7 %)
- Olandai (1,6 %)
- Filipiniečiai (1,6 %)
- Maoriai (1,5 %)
- Naujazelandiečiai (1,4 %)
- Samojiečiai (1,1 %)
- Vietnamiečiai (1,1 %)
2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 31,7 % gyventojų buvo gimę už Australijos ribų, 46,9 % gyventojų bent vienas iš tėvų buvo gimęs užsienyje. Daugiausia miesto gyventojų, gimusių už Australijos ribų, buvo iš Naujosios Zelandijos (4,4 %), Anglijos (3,8 %), Indijos (2,0 %), Kinijos (1,7 %) ir Filipinų (1,1 %). 2021 m. mieste buvo 76 942 arba 3,0 % aborigenų ir Toreso sąsiaurio salų čiabuvių kilmės gyventojų.[3]
Kalba
2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 77,3 % Brisbano gyventojų namuose vartojo tik anglų kalbą. Iš kitų kalbų namuose daugiausia vartotos kinų mandarinų (2,5 %), vietnamiečių (1,1 %), pandžabų (0,9 %), Kantono kinų (0,9 %) ir ispanų (0,8 %) kalbos.[3]
Religija
2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 47,3 % Brisbano gyventojų buvo krikščionys. Katalikais save nurodė 18,6 %, anglikonais – 9,7 %, Vienijančiajai bažnyčiai priklausančiais – 3,2 %.[3] Kitoms krikščioniškosioms konfesijoms (daugiausia – baptistams, sekmininkams, evangelikams reformatams, stačiatikiams ir liuteronims) priklausė 12,7 % gyventojų. Iš kitų religijų daugiausia buvo hinduistų (2,0 %), budistų (1,9 %) ir musulmonų (1,8 %).[43]
Mieste yra katalikų (Šv. Stepono katedra) ir anglikonų (Šv. Jono katedra) vyskupijų centrai.
Brisbanas priskiriamas globalinių miestų kategorijai ir yra vienas iš pagrindinių Australijos verslo centrų. 2018–2019 finansiniais metais mieste sukurta 177 milijardai Australijos dolerių arba pusė Kvynslando valstijos ir 9,3 % visos šalies bendrojo vidaus produkto.[44] Miesto ekonomika diversifikuota, pagrindinės ūkio šakos – kalnakasyba, bankininkystė, draudimas, transportas, informacinės technologijos, nekilnojamojo turto paslaugos ir maisto pramonė.
Mieste savo pagrindines būstines turi „Suncorp Group“ (finansai, draudimas), „Virgin Australia“ (transportas), „Aurizon“ (transportas), „Bank of Queensland“ (finansai), „Flight Centre“ (turizmas), „CUA“ (finansai, draudimas), „Sunsuper“ (draudimas), „QSuper“ (draudimas), „Domino’s Pizza Enterprises“ (picerijų tinklas), „Star Entertainment Group“ (lošimų namai, pramogos), „ALS“ (tyrimo, sertifikavimo paslaugos), „TechnologyOne“ (informacinės technologijos), „NEXTDC“ (informacinės technologijos), „Super Retail Group“ (mažmeninė prekyba), „New Hope Coal“ (kalnakasyba), „Jumbo Interactive“ (loterijų rengimas), „National Storage“ (sandėliavimo paslaugos), „Collins Foods“ (restoranų tinklas) ir „Boeing Australia“ (aviacijos, gynybos pramonė) bendrovės.[45] Savo filialus Brisbane turi ir dauguma kitų svarbiausių Australijos bendrovių bei nemažai tarptautinių kompanijų.
Miesto centre ir jam artimuose rajonuose – Pietų Brisbane, Fortitjūd Valyje, Spring Hilyje, Miltone ir Tuvonge (Toowong), vyrauja informacinių technologijų, finansinių paslaugų, aukštojo išsilavinimo ir valstybinio administravimo sektoriai; Brisbano žemupyje ir miesto pakraščiuose – naftos perdirbimo, popieriaus gamybos, metalurgijos pramonė, geležinkelių dirbtuvės, stividorinės paslaugos. Brisbano upės žiotyse, abiejuose krantuose įrengta „Australia TradeCoast“ ekonominės plėtros zona su jūrų uostu, oro uostu ir didelėmis pramonės įmonėmis.[46]
Pagrindiniai mažmeninės prekybos centrai – „Myer Centre“, „Wintergarden“, „MacArthur Central“ ir „QueensPlaza“, sutelkti Karalienės gatvėje, ypač pėstiesiems skirtame gatvės ruože. Žymesni istoriniai prekybos centrai – „Brisbane Arcade“ ir „Tattersalls Arcade“. Iš prekybos centrų kitose miesto dalyse savo dydžiu išsiskiria „Westfield Chermside“ ir „Westfield North Lakes“ miesto šiaurėje, „Westfield Garden City“ ir „Logan Hyperdome“ pietuose, „Westfield Carindale“ rytuose ir „Indooroopilly Shopping Centre“ vakaruose. Didžiausias turgus – 100 ha ploto „Brisbane Markets“ Rokli (Rocklea) priemiestyje.
2018–2019 finansiniais metais Brisbaną aplankė 1,4 mln. užsienio ir 7,7 mln. vietinių turistų. Pagal turistų skaičių Brisbanas buvo trečioje vietoje Australijoje po Sidnėjaus ir Melburno. Turizmas atnešė miestui 7,6 mlrd. Australijos dolerių pajamų. Per 10 metų (nuo 2009 m.) užsienio turistų padaugėjo 50,3 %, vietinių – 73 %.[6]
Populiariausios turizmo ir poilsio vietos Brisbane – Saut Banko parkas su panoramos ratu, Miesto botanikos sodai, Romos gatvės parkas, Niu Farmo parkas, Hovardo Smito prieplauka, Lone Pine koalų draustinis, Tenerifės (Teneriffe) vilnos sandėlių rajonas, Džeimso gatvė ir Kinų kvartalas Fortitjūd Valyje, Vest Endas, Rotušė su Brisbano muziejumi, Kvynslando parlamentas, Storio tiltas (galimybė užkopti tilto konstrukcijomis), Šv. Jono katedra, ANZAC aikštė ir Kvynslando kultūros centras, Kangarū Pointo uolos ir parkas, Kvynslando jūrų muziejus, Kut Ta kalno draustinis su botanikos sodu, apžvalgos aikštele ir planetariumu, miesto pakraščiuose – nacionaliniai parkai.
.jpg)
Brisbano upe ir pakrante įrengti pėsčiųjų takai (Brisbane Riverwalk). Populiariausi tako ruožai – tarp Niustedo (Newstead) ir Tuvongo bei Pietų Brisbano ir Kangarū Pointo.
Jūros pakrantėje lankomi Redklifo pusiasalio bei Šornklifo (Shorncliffe), Sandgeito (Sandgate), Vinumo (Wynnum), Manlio (Manly) ir Velington Pointo (Wellington Point) paplūdimiai, jūros tiltai, Mortono, Šiaurės Stradbroko ir Braibio salos. Tangalumos (Tangalooma) kurorte Mortono saloje turistams prieinama laukinių delfinų maitinimo pramoga, rengiami kruizai banginių stebėjimui.
Populiarios brisbaniečių poilsio vietos – į šiaurę ir pietus nuo Brisbano įsikūrę Sanšain Kousto ir Gold Kousto miestai su paplūdimiais maudymuisi ir banglenčių sportui.
Transportas
Kaip ir kituose Australijos miestuose, populiariausia transporto priemonė Brisbane – nuosavas automobilis. Viešąjį transportą sudaro traukiniai, autobusai ir keltai; jo veiklą koordinuoja valstybinė TransLink transporto agentūra. Kvynslando Pietryčių regionui (Brisbanui ir jo apylinkėms) taikoma vieninga elektroninė bilietų sistema go card. Atsižvelgiant į nuotolį nuo Brisbano centro, regionas suskirstytas į 7 tarifų zonas. Brisbano mieste veikia pirma, antra ir trečia tarifų zonos. Autobusų maršrutus aptarnauja valstybinės ir privačios bendrovės, traukinių ir keltų – valstybinės. Miesto centre sutelkti pagrindiniai viešojo transporto terminalai: Romos Gatvės, Centrinė ir Fortitjūd Valio geležinkelio stotys, Karaliaus Jurgio Aikštės (King George Square), Karalienės Gatvės ir Romos Gatvės autobusų stotys bei Šiaurinės Krantinės (North Quay), Paupio (Riverside) ir Kvynslando technologijos universiteto Gardens Pointo (QUT Gardens Point) prieplaukos. Miesto centre veikia du nemokami autobusų maršrutai „City Loop“ ir „Spring Hill Loop“. Tarp Šiaurinės Krantinės prieplaukos miesto centre ir Sidnėjaus Gatvės prieplaukos Niū Farme veikia nemokami keltai.[48]
Miestas turi tankų automagistralių tinklą, kuris plečiamas, siekiant sujungti į vieną visumą atskiras jo dalis (TransApex planas). Miesto vakarine dalimi praeina mokama Gateway automagistralė, jungianti Gold Koustą su Sanšain Koustu. Po Brisbano centrine dalimi įrengti Clem Jones, Airport Link ir Legacy Way tuneliai, Brisbano upę kerta 10 automobilių, 3 geležinkelio ir 3 pėsčiųjų tiltai. Braitono priemiestį su Redklifo pusiasaliu jungia ilgiausi valstijoje (2,7 km) du vienos krypties eismo tiltai.[49]
Miesto geležinkelių tinklą sudaro 13 elektrifikuotų linijų ir 152 stotys. Priemiestiniai traukiniai aptarnauja Didžiojo Brisbano regioną, Gold Koustą ir Sanšain Koustą. 2018–2019 finansiniais metais priemiestiniais traukiniais pervežta 55 mln. keleivių.[50] Geležinkeliais Brisbanas sujungtas su Sidnėjumi (standartinės vėžės), Kernsu, Tuvumba, Gold Koustu (siaurieji); tiesiamas geležinkelis į Melburną (Inland Rail). Iš Brisbano kursuoja tolimojo susisiekimo traukiniai į Adelaidę (The Great Southern, prabangus, sezono metu kartą per savaitę), Sidnėjų (kasdien), Kernsą (Spirit of Queensland, 5 kartus per savaitę), Rokhamptoną (1–2 kartus per dieną), Longryčą (Spirit of the Outback, dukart per savaitę), Čarlvilį (Westlander, dukart per savaitę).[51]
_in_January_2019_in_Brisbane.jpg)
Daugiausia keltų veikia Brisbano upėje į abi puses nuo miesto centro. CityCat greitaeigiai katamaranai mėgiami turistų ir miestiečių, kursuoja išilgai upės tarp Kvynslando Universiteto ir Hamiltono Šiaurinio Kranto prieplaukų.[53] CityFerry keltai mažesni, veikia priešingus upės krantus jungiančiuose maršrutuose. CityHopper keltai aptarnauja nemokamą maršrutą miesto centre.[54] Dar keletas keltų veikia Mortono įlankoje tarp žemyno ir salų.[55]
Brisbano oro uostas – trečias Australijoje pagal aptarnautų keleivių skaičių (24,1 mln. keleivių 2019 m.[56]). Išsidėstęs į šiaurės rytus nuo miesto centro, Mortono įlankos pakrantėje. Iš oro uosto vykdomi tarptautiniai ir vietiniai skrydžiai, jame pagrindines bazes turi „Virgin Australia“ ir „Qantas“, antrinę – „Jetstar“ skrydžių bendrovė. Su miesto centru oro uostas sujungtas geležinkelio linija. Arčerfildo oro uostas (Archerfield Airport) Brisbano pietuose, Redklifo oro uostas Redklifo pusiasalyje ir Kabolčos aerodromas (Caboolture Airfield) Brisbano aglomeracijos šiaurėje naudojami bendrajai aviacijai. Netoli Brisbano yra ir Gold Kousto, Sanšain Kousto bei Tuvumbos Velkampo oro uostai.
Brisbano jūrų uostas įsikūręs Brisbano upės žiotyse prie Mortono įlankos ir gretimoje dirbtinėje saloje. Tai trečias pagal dydį konteinerių ir bendros paskirties krovinių uostas Australijoje. Uoste perkraunama apie 28 mln. t krovinių per metus.[57] Kruizinių keleivinių laivų terminalai įrengti Brisbano upėje Hamiltono ir Pinkenbos rajonuose. Hamiltono terminalas arčiau centro, bet dėl laivų kelyje esančio Gateway tilto nepakankamo aukščio gali priimti tik mažesnius laivus.
Inžineriniai tinklai
Už geriamo vandens tiekimą atsakinga valstybinė bendrovė „SEQ Water“. Geriamas vanduo kaupiamas trijuose pagrindiniuose rezervuaruose aglomeracijos šiaurės vakarinėje dalyje: Vaivenhou (Wivenhoe), Somerseto ir Šiaurės Paino (North Pine) tvenkiniuose. Elektros ir gamtinių dujų tiekimas valstybės nereguliuojamas, vykdomas komerciniais pagrindais. Didžiausias elektros tiekėjas – „Energex“, gamtinių dujų – „Origin Energy“. Pagrindiniai telekomunikacijų operatoriai – „Telstra“, „Optus“ ir „Vodafone Australia“.
Mieste veikia trys universitetai. Kvynslando universitetas – seniausias valstijoje, įkurtas 1909 m., jo pagrindiniai rūmai išsidėstę Sent Lusijos rajone į pietvakarius nuo Brisbano centro. Pasauliniame universitetų reitinge užima 47 vietą (2020 m.).[58] Kvynslando technologijos universitetas – įkurtas 1989 m., reorganizavus Kvynslando technologijos institutą. 1990 m. prie universiteto prijungta Brisbano aukštesniojo mokslo kolegija. Grifito universitetas – oficialiai įkurtas 1971, atidarytas 1975 m. Dar du – Pietų Kvynslando ir Sanšain Kousto universitetai įsikūrę netoli miesto – Tuvumboje ir Sanšain Kouste. Mieste veikia ir Australijos katalikų universiteto (pagr. rūmai Sidnėjuje), Centrinio Kvynslando universiteto (Rokhamptone) ir Džeimso Kuko universiteto (Kernse, Taunsvilyje) filialai.
Pagal Brisbano savivaldybės duomenis, 2018 m. Brisbano universitetuose mokėsi 95 tūkst. užsienio studentų, kurie miesto ekonomikai atnešė daugiau kaip 3 mlrd. Australijos dolerių pajamų. Daugiausia užsienio studentų – iš Kinijos, Indijos ir Brazilijos.[7]
Profesinį techninį mokymą mieste užtikrina „TAFE Queensland Brisbane“ organizacija, įkurta 2013 m., sujungus tris profesinio techninio mokymo įstaigas: Brisbano TAFE Šiaurės institutą, Metropolinį TAFE Pietų institutą ir Sautbanko TAFE institutą.[59] Brisbane veikia valstybinės, religinių organizacijų ir privačios bendrojo lavinimo mokyklos.
Pagrindiniai Brisbano kultūros objektai sutelkti Kvynslando kultūros centre Saut Banko rajone. Centro sudėtyje – Kvynslando scenos menų centras (Queensland Performing Arts Centre), Kvynslando muziejus, Kvynslando valstijos biblioteka, Kvynslando dailės galerija ir Kvynslando šiuolaikinės dailės galerija. Netoliese yra Brisbano konferencijų ir parodų centras bei Kvynslando konservatorija (Grifito universiteto filialas).[60] Kvynslando scenos menų centre įsikūrę pagrindiniai valstijos meno kolektyvai: Kvynslando baletas, Kvynslando opera, Kvynslando teatro bendrovė, Kvynslando simfoninis orkestras; vyksta dramos ir muzikinių teatrų spektakliai.
Mieste gausu ir mažesnių teatrų: „Brisbane Arts Theatre“, „Roundhouse Theatre“, „Twelfth Night Theatre“, „Metro Arts Theatre“, „Bille Brown Theatre“ ir kitų. „Brisbane Powerhouse“ menų ir kultūros centre Niu Farme bei Džudit Rait menų centre (Judith Wright Arts Centre) Fortitjūd Valyje rengiamos parodos, dailės, muzikos ir šokių festivaliai. Didesni muzikos koncertai rengiami Brisbano pramogų centro arenoje Bundalo (Boondall) priemiestyje ir Brisbano stadione Miltone. Iš Brisbano kilusios „Bee Gees“, „Powderfinger“, „The Go-Betweens“, „The Saints“ ir „Sheppard“ muzikos grupės, „The Veronicas“ ir „Savage Garden“ duetai. Garsiausi Brisbano rašytojai – Deividas Malufas, Nikas Erlsas (Nick Earls) ir Li Cunsinas (Li Cunxin).
Brisbane vyksta kasmetinė Karališkoji Kvynslando paroda (žemės ūkio), Brisbano festivalis (teatro, šokių, komedijos, operos, cirko), pritraukiantis daug žiūrovų dėl rengiamų fejerverkų, Brisbano tarptautinis filmų festivalis, Budos gimtadienio festivalis ir kiti mažesnio masto renginiai.
Brisbane yra daugiau kaip 6 tūkst. restoranų ir kavinių.[61] Brisbano virtuvei būdingi patiekalų ingredientai – Mortono įlankos omarai ir makadamijų riešutai.
Brisbane vyko 1982 m. Sandraugos žaidynės ir 2001 m. Geros valios žaidynės. Atskiros varžybos mieste vyko ir 1987 m. pasaulio regbio čempionato, 1992 m. kriketo pasaulio taurės, 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių, 2003 m. pasaulio regbio čempionato, 2008 m. ir 2017 m. regbio lygos pasaulio čempionatų bei 2018 m. Sandraugos žaidynių metu. Brisbane kasmet vyksta Brisbano tarptautinis teniso turnyras. 2021 m. Brisbanas iškovojo teisę rengti 2032 m. vasaros olimpines žaidynes.[62]
„Queensland Reeds“ regbio klubas atstovauja Brisbaną tarptautinėse „Super Rugby“ varžybose, „Brisbane Broncos“ regbio lygos (regbis-13) klubas – Nacionalinėje regbio lygoje, „Queensland Maroons“ regbio lygos klubas – „State of Origin“ varžybose. „Queensland Bulls“ klubas žaidžia „Sheffield Shield“ kriketo lygoje, „Brisbane Heat“ klubas – „Big Bash” T20 (sutrumpinto) kriketo lygoje. Europietiškojo futbolo A-lygoje žaidžia „Brisbane Roar FC“, australiškojo futbolo lygoje – „Brisbane Lions“, Nacionalinėje krepšinio lygoje – „Brisbane Bullets“, Australijos beisbolo lygoje – „Brisbane Bandids“, „Suncorp Super Netball“ netbolo lygoje – „Queensland Firebirds“, žolės riedulio „Hockey One“ lygoje – „Brisbane Blaze“, Nacionalinėje vandensvydžio lygoje – „Brisbane Barracudas“ ir „Queensland Breakers“ komandos.
Pagrindinės Brisbano sporto arenos – 42 tūkst. žiūrovų talpos Brisbano kriketo stadionas arba The Gabba Vulungabos (Woolloongabba) rajone,[63] 52,5 tūkst. talpos universalus Brisbano stadionas (arba Lang park, Suncorp Stadium) Miltone,[64] „Ballymore“ regbio stadionas Herstone (18 tūkst.),[65] Kvynslando sporto ir atletikos centras (stadiono talpa 48,5 tūkst.).[66] Kiti svarbesni sporto statiniai – Slimano centras (baseinas), Valstijos teniso centras, Igl Farmo (Eagle Farm) ir „Doomben“ hipodromai, keletas golfo aikštynų.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
