CERN
From Wikipedia, the free encyclopedia
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (pranc. Organisation européenne pour la recherche nucléaire, angl. European Organization for Nuclear Research), trumpai vadinama CERN (akronimas CERN kilęs nuo pranc. Conseil européen pour la recherche nucléaire, 1952 m. suburtos laikinos tarybos, skirtos įsteigti organizaciją[1]) – tarpvyriausybinė organizacija, valdanti didžiausią pasaulyje dalelių fizikos laboratoriją. Pati laboratorija taip pat gali būti vadinama CERN. Laboratorija įkurta šiaurės vakarų kryptimi nuo Ženevos, išdėstyta Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose. Konvencija įsteigti CERN buvo pasirašyta 1954 m. rugsėjo 29 d.[2] tarp 12 šalių[3]. Pagrindinė organizacijos misija yra sudaryti sąlygas tarptautiniam bendradarbiavimui tarp didelių energijų fizikos atstovų. Tuo tikslu organizacija projektuoja, stato ir eksploatuoja dalelių greitintuvus ir kitą eksperimentinę įrangą dalelių fizikos moksliniams tyrimams.
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija European Organization for Nuclear Research Organisation européenne pour la recherche nucléaire | |
Įkurta | 1954 m. rugsėjo 29 d. |
---|---|
Tipas | Tarptautinė organizacija |
Būstinė | Merinas, Ženevos kantonas, Šveicarija |
Koordinatės | 46°14′03″ š. pl. 6°03′10″ r. ilg. |
Narystė | 23 valstybės
|
Vadovas | Ursula Bassler (tarybos prezidentė) Fabiola Gianotti (generalinė direktorė) |
Tinklalapis | home.cern |
Organizacijoje dirba 2660 darbuotojų (2019 m.),[4] kurių didžiąją dalį sudaro inžinieriai, taikomųjų mokslų mokslininkai ir technikai. Organizacijai priklausančia laboratorija naudojasi 12427 vartotojai (2019 m.)[4], atstovaujantys 110 tautybių iš daugiau kaip 70 valstybių.
Dėl tarptautinio laisvumo CERN nėra nei Šveicarijos, nei Prancūzijos jurisdikcijoje.
CERN yra viena iš didžiausių pasaulyje didžiojo mokslo įstaigų.