Ceolitas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Ceolitas – mineralas, priskiriamas karkasinės sandaros šarminių arba žemės šarminių metalų aliumosilikatų hidratams.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pagal struktūrą priklauso karkasinių grupei. Juose tetraedrai susijungę visomis keturiomis viršūnėmis, suformuodami begalinį, trimatį karkasą, su jame esančiomis tuštumomis. Ceolitų 50 % tūrio sudaro ertmės, tuštumos ir kanalai. Juose patalpinti dideli katijonai (Ca, Na, K), kurie gali keistis katijonais su supančiu tirpalu.
Daugelio ceolitų erdvės yra susijungusios į ilgos ir plačios formos kanalus ir kinta atsižvelgiant į mineralų formą. Šie kanalai (2,8 iki 8,0 angstremų) leidžia lengvai judėti būdingiems jonams ir molekulėms į struktūrą ir iš jos. Todėl į juos gali laisvai patekti vandens bei kitos polinės molekulės tokios, kaip NH3, SO2, H2S, CO2, ir panašiai. Ceolitai savo struktūroje gali turėti vandens, kuris yra pašalinamas kaitinant, tačiau pati struktūra lieka nepakitus.
Ne visus gamtinius ceolitus pavyksta susintetinti laboratorijoje, o tuo pačiu, ne visi sintetiniai ceolitai turi analogų gamtoje. Pradinė žaliava susidarant ceolitams dažniausiai būna nestabilios ir pusiau kristalinės medžiagos, kurias plačiame temperatūrų intervale veikia šarminiai tirpalai, gruntiniai vandenys. Gamtoje tokios medžiagos yra vulkaniniai stiklai ir pelenai, nestabilios SiO2 formos, smulkių priešistorinių gyvūnų ir augalų liekanos. Tokios medžiagos gerai tirpsta šarminiuose tirpaluose. Šie procesai gamtoje vyksta esant aukštoms temperatūroms ir slėgiams per tūkstančius metų. Tuo tarpu sintetinant ceolitą nereikia aukštų temperatūrų, sutrumpėja gamybos trukmė ir gaunamas vienos rūšies ir net vienodo kristalų dydžio ceolitas.