From Wikipedia, the free encyclopedia
Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys. Žemės vandeninis apvalkalas – hidrosfera – sudaro 71 % Žemės paviršiaus. 96,5% Žemės vandens telkiasi jūrose ir vandenynuose.[1] Mažesni kiekiai vandens sutinkami gruntinio vandens (1,7%), Antarktidos ledynų ir ledo kepurių (1,7%), taip pat garų, debesų ir kritulių pavidalu (0,001%).[2][3] Žemėje nuolatos vyksta vandens apytakos ciklo procesai — garavimas, transpiracija, kondensacija, krituliai ir paviršinio vandens nutekėjimas, dažniausiai į jūrą. Žinoma, kad, sulydant 1 km³ granito, galima gauti 26 mln. t vandens. Vanduo atliko ir atlieka lemiamą vaidmenį Žemės geologijos istorijoje, klimato ir orų formavime, medžiagų apykaitoje, gyvybės fiziologinėje ir biologinėje sferoje.
Vanduo (H2O) | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
Vanduo | |
Sinonimai | |
Vandenilio oksidas | |
Identifikacija | |
CAS numeris | 7732-18-5 |
PubChem | 962 |
ChemSpider | 937 |
UNII | 059QF0KO0R |
RTECS numeris | ZC0110000 |
ChEBI | 5377 |
InChI | 1S/H2O/h1H2 |
Cheminė informacija | |
Cheminė formulė | H2O |
Molinė masė | 18,01528(33) g/mol |
SMILES | O |
Rūgštingumas (pKa) | ~35–36 |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | 1000 kg/m³, skystis (4 °C), 917 kg/m³, ledas |
Išvaizda | bespalvis (storame sluoksnyje – žydras) ir bekvapis skystis |
Lydymosi t° | 0 °C, 32 °F, (273,15 K) |
Virimo t° | 99,98 °C, 211,97 °F (373,13 K) |
Lūžio rodiklis (nD) | 1,3330 |
Klampumas | 0,001 Pa s esant 20 °C |
Tirpumas H2O | |
Šiluminis laidumas | |
log P | |
Garavimo slėgis | |
kH | |
Kritinis santykinis drėgnumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Biotinkamumas | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
ES klasifikacija | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | |
Užsiliepsnojimo t° | |
R-frazės | |
S-frazės | |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | Šešiakampė |
Molekulinė forma | |
Dipolio momentas | 1,85 D |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
ΔfH |
|
Giminingi junginiai | |
Giminingi jonai | Dvivandenilio selenidas, Sieros vandenilis, Vandenilio peroksidas |
Giminingi junginiai | Acetonas, Ledas, Metanolis |
Giminingos grupės |
Vanduo vaidina svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje. Apie 70% gėlo vandens žmonių suvartojama žemdirbystei.[4] 6,5% baltymų žmonių mityboje gaunama žvejojant vandenynuose, jūrose, upėse ir ežeruose.[5] Dauguma dideliais atstumais transportuojamų produktų (pvz., nafta, gamtinės dujos) transportuojami vandens transportu per jūras, upes, ežerus bei kanalus. Dideli kiekiai vandens, ledo ir vandens garų naudojami vėsinimui ir šildymui pramonėje ir namų ūkiuose.
Vanduo – bespalvis (storame sluoksnyje – žydras) ir bekvapis skystis. Vanduo (divandenilio oksidas) turi 88,6 % deguonies ir 11,4 % vandenilio (pagal masę); tai atitinka H2O. Iš visų skysčių jo šiluminė talpa didžiausia. Vandens tankis, skirtingai nuo kitų skysčių, šaldant didėja netolygiai, o +4 °C temperatūroje būna didžiausias ir, toliau šaldant, staiga sumažėja iki 0,917 g/cm³ (ledo tankis). Neįprastai aukšta ir savitoji lydymosi šiluma. Ji net 13,5 karto viršija švino savitąją lydymosi šilumą.
Nepaprastas vandens savybes galima paaiškinti jo molekulės struktūros ypatumais. Vandens molekulė nėra linijinė – kampas tarp jungčių H – O – H lygus 104° 45′.[6] Nors O – H jungtys yra kovalentinės, vandens molekulė yra polinė: vandenilio atomas turi tam tikrą teigiamą krūvį, o deguonis – neigiamą. Dėl to vienos H2O molekulės deguonies atomas gali pritraukti kitos molekulės vandenilio atomą: taip atsiranda vandenilinė jungtis ir padidėja bendra jungties energija. Todėl vandens molekulės yra asocijuotos. Ledo kristaluose vandenilinės jungtys dar tvirtesnės. Dėl didelio H2O molekulių poliškumo vanduo yra labai geras kitų polinių junginių tirpiklis.
Vanduo yra ženkliai polinis tirpalas, kuris dažnai tirpdina chemines druskas.
Vandens molekulės dažnai susikristalizuoja su kitais junginiais.
Vandens molekulė tuo pat metu elgiasi kaip rūgštis ir bazė:
Jeigu H3O+ = OH-, tada pH = pOH = pKw / 2 ir tada pH = 14/2 = 7.0 @ 25 °C
Vandenilis (H2) dega su deguonimi (O2) suformuodamas vandenį:
Ši reakcija yra egzoterminė.
Reaguoja su metalų kurie turi tirpius hidroksidinius amfoterinius junginius.
Reaguoja su nemetalų oksidais kurie yra rūgščių anhidridai.
Vanduo dalyvauja ir daugybėje kitų reakcijų.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.