![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e9/%25D0%2593%25D0%25B0%25D0%25BB%25D1%258C%25D1%2588%25D0%25B0%25D0%25BD%25D1%258B._%25D0%2592%25D0%25B0%25D0%25B4%25D0%25B7%25D1%258F%25D0%25BD%25D1%258B_%25D0%25BC%25D0%25BB%25D1%258B%25D0%25BD.jpg/640px-%25D0%2593%25D0%25B0%25D0%25BB%25D1%258C%25D1%2588%25D0%25B0%25D0%25BD%25D1%258B._%25D0%2592%25D0%25B0%25D0%25B4%25D0%25B7%25D1%258F%25D0%25BD%25D1%258B_%25D0%25BC%25D0%25BB%25D1%258B%25D0%25BD.jpg&w=640&q=50)
Galšia (upė)
From Wikipedia, the free encyclopedia
Galšia arba Alšia[1] (blrs. Альшанка, Гальшанка, rus. Ольшанка) dar vadinama Višnevka, Žygianka, Luska (Вішнёўка, Жыгянка, Луска) – upė Gudijoje, Minsko ir Gardino srityse; Beržūnos dešinysis intakas (Nemuno baseinas).
Galšia | |
---|---|
Vandens malūnas ant Galšios Alšėnuose | |
Ilgis | 60 km |
Baseino plotas | 311 km² |
Vidutinis debitas | 2,3 m³/s |
Ištakos | Liudvikauščynos apylinkės |
Žiotys | Beržūna |
Šalys | Gudija |
![]() | Galšia |
Prasideda Ašmenos rajone, Liudvikauščynos kaimo apylinkėse. Teka pietvakarinėmis Ašmenos aukštumos pašlaitėmis. Suteka su Beržūna ties Neravų (Niarovų) kaimu. Upės vidutinis nuolydis 1,5 m/km. Slėnis ryškus, salpa iš abiejų pusių, labiausiai išreikšta aukštupyje ir žemupyje, 100–200 m pločio. Krantai žemi. Aukštupyje ir žemupyje teka pro durpynus.
Didžiausi intakai: Klimokas ir Gastokas (dešinieji).
Svarbiausios gyvenvietės prie Galšios: Alšėnai, Vyšniavas (miesteliai), Vaišnoriškės, Drahlevcai, Bagdanava, Dzesiatnikai, Linkos, Doržnės.
Upėvardžio etimologija neaiški. Kazimieras Būga kildino iš ide. *el-, *ol- „tekėti, tižti“, kur š (ide. ḱ) yra determinantas. Plg. blrs. алёс „liūnas, raistas, klampynė“, blrs. альса „durpinga pelkė“, lenk. ols „pelkių miškelis“.[2]