Gipsas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Gipsas – hidratuotas kalcio sulfatas. Paplitęs nuosėdinės kilmės mineralas (evaporitas). Gipso mineralo klodai sudaro to paties pavadinimo uolienų klodus.[4] Nusėda uždaro tipo vandens telkiniuose, esant karštam klimatui. Taip pat gali susidaryti iš anhidrito, kai sureaguoja su vandeniu.
Gipsas | |
---|---|
Savybės | |
Kategorija | mineralas, sulfatų klasė |
Cheminė formulė | hidratuotas kalcio sulfatas (CaSO4·2H2O) |
Identifikacija | |
Spalva | bespalvė, balta, ruda |
Kristalo sistema | monoklininė |
Skalumas | 2 gera (66° ir 114°) |
Lūžimai | kriaukliniai, pluoštiniai |
Kietumas pagal Moso skalę |
1,5–2 |
Blizgesys | šilkinis-perlamutrinis |
Refrakcijos indeksas | 1,522 |
Specifinis tankis | 2,31–2,33 |
Šaltiniai | [1][2][3] |
Gipsas susidaro iš įvairių sūrymų ir priklausomai nuo mechaninių priemaišų būna įvairių spalvų (pilkas, gelsvas, rausvas, rudas, juodas). Bespalvė gipso forma vadinama selenitu. Visiškai bevandenė kalcio sulfato forma vadinama anhidritu. Kaitinamas gipsas tampa hemihidratuotu kalcio sulfatu. Gipsas yra stiklo blizgumo, labai skalus. Kristalai monoklininės struktūros. Kietumas pagal Moso skalę – 1,5–2. Tirpsta vandenyje.[5] Cheminė gipso formulė – CaSO4·2H2O.